Centrinis bankas prognozuoja, kad bendras šių metų rezultatas rodys ekonomikos stagnaciją – šalies bendrasis vidaus produktas susitrauks 0,2 proc. (rugsėjį prognozuotas 0,6 proc. smuktelėjimas).
2024 metais ekonomika turėtų augti 1,8 proc. (rugsėjį prognozuotas 2,1 proc. dydžio augimas).
„Veiksmo ir dramos šiais metais netrūko, bendrasis vidaus produktas tai traukėsi, tai augo, stoviniavo, šokčiojo, svyravo plačiose amplitudėse nuo minus 2 proc. iki pustrečio procento augimo“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.
Jo teigimu, Lietuvos ekonomika nei auga, nei krenta, o tiesiog gyvuoja. Ir tokia sustingusi ji yra jau dvejus metus.
„Šitą sąstingio būseną ūkis išgyvena tada, kai svarbiausi augimo ramsčiai yra savo vietoje ir neblogos formos – gyventojų ir darbuotojų skaičius auga, realiosios pajamos taip pat, pagausėjo lėšų iš ES fondų, įgyvendinami investiciniai projektai. Šie veiksniai, tikėtina, įpūs papildomą energijos dozę, bet natūraliai kyla klausimas – kodėl to neatsitinka dabar“, – svarstė centrinio banko valdybos pirmininkas.
Jis pridūrė, kad augimo potencialą blokuoja nepakankama vidaus ir išorės paklausa. Vidutinis vieno gyventojo vartojimas, jo teigimu, tesiekia 2019 m. lygį.
Anot G. Šimkaus, tai prisideda prie to, jog atėjus sunkesniems laikams žmonės ima labiau taupyti, greičiau keičia įpročius, nebesiskolina.
„Privatusis vartojimas yra susitraukęs, dar labiau smuko eksportas – veikla, kurią pelnytai vadindavome ekonomikos garvežiu ir teigiamų veiksnių zonoje liko investicinis stulpelis. Prie jų augimo prisidėjo europiniai pinigai. Šita parama pasiekė ne tik viešąjį, bet ir privatų sektorių“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie pramonės būklę jis akcentavo, kad kai jos sveikata sutrikusi – visu svoriu prie žemės lenkiama visa ekonomika. Visgi čia yra ir gerų žinių.
„Kai kurių šakų gamyba daug mažesnė nei buvo prieš metus, bet per pastaruosius trejus mėnesius produkcijos apimtys nemažėjo net tų pramonės šakų, kurios per metus krito labiausiai – tai baldai, mediena, plastiko gaminiai“, – sakė G. Šimkus.
Situacija darbo rinkoje taip pat gera, nedarbo lygis išlieka stabilus ir neaukštas, atlyginimai, centrinio banko duomenimis, šįmet augo 12,2 proc. Tačiau iššūkių kelia tai, jog kylant darbo užmokesčiui mažėja našumas.
„Bendras dirbančiųjų skaičius užtikrintai stabilus, mažėjimo kol kas nėra net užuominų. Nedarbo lygis siekia vos per 6 proc. – tiek, kiek prieš pandemiją 2019 metais. Gerėja ir samdos lūkesčiai pramonėje, statybų sektoriuje. Sudėjus šias tris žinutes į vieną, gauname tokią, jog įmonės siekia išsaugoti savo darbuotojus, nes tiki, kad ekonomika pagyvės. Jos turi rezervo išlaikyti darbuotojus net kai dirba mažesnėmis apsukomis“, – pastebėjo centrinio banko vadovas.
Išaugo trumpalaikių bedarbių skaičius
Atkreiptas dėmesys, kad padaugėjo trumpalaikių bedarbių – tokių, kurie darbo neteko neseniai arba jo neranda trumpiau nei vieną mėnesį.
„Trečią ketvirtį šiai kategorijai priskiriami bedarbiai sudarė 15 proc. visų bedarbių. Paskutinį kartą tokį padidėjimą matėme tik pandemijos pradžioje 2020 metais. Pavojaus čia tikrai neskelbiame, gali būti, jog čia laikinas duomenų susvyravimas“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Visgi jis pastebėjo, jog jei ekonomikos augimas būtų atidėtas, darbo paieškos šiems žmonėms galėtų užtrukti ilgiau.
Realusis vidutinis darbo užmokestis, nors yra 8 proc. didesnis nei 2019 m., nesiekia 2021 m. buvusio (istoriškai aukščiausio) lygio.
Tuo metu kainų lygis Lietuvoje bemaž pusmetį nebesikeičia, infliacija sparčiai nusirito žemyn ir lapkritį vos teviršijo 2 proc. arba buvo dešimt kartų mažesnė nei piko metu prieš metus, sakė jis.
„Kad matytume realų vaizdą – reikia paminėti bazės efektus. Kadangi šiemet kainas lyginame su praėjusių metų viršukalnėmis, tai stipriai nuspaudžia infliacijos rodiklius žemyn“, – teigė G. Šimkus.
Tačiau grynoji infliacija, kurią lemia vidaus veiksniai, išlieka trigubai didesnė už bendrąją, kuriai įtaką daro išorės aplinkybės.
Kitų metų prognozės
Apibendrindamas jis teigė, kad vilčių teikia privatus vartojimas, tačiau prognozės dėl eksporto yra kuklios.
„Dabartiniais duomenimis, eksporto plėtra kitais metais sieks vos pusę procento ir menkai teprisidės prie bendrojo vidaus produkto pyrago kildinimo, bet vilčių teikia privatusis vartojimas. Žmonės tebėra atsargūs, bet padėtis darbo rinkoje palanki, tokia turėtų išlikti ir kitais metais. Darbo užmokestis turėtų augti dar bemaž 10 proc. arba keturgubai sparčiau negu kainos, tad perkamoji galia augs“, – sakė G. Šimkus.
Prognozuojama, jog infliacija kitąmet sieks 2,5 proc.
Kalbėdamas apie perspektyvas dėl bazinių palūkanų normų G. Šimkus sakė, jog rinkos dalyvių lūkesčiai yra pernelyg optimistiniai.
„Buvo pozityvios informacijos kainų augimo prasme, bet pažiūrėjus į Europos Centrinio Banko makroekonomines projekcijas, vidutinių perspektyvų situacija ne taip smarkiai pasikeitė, 2025 ir 2026 m. išlieka mažai pakitę. (…) Lūkesčiai pernelyg optimistiniai, kad jie išsipildytų – makroekonominės tendencijos kainų augimo prasme mus turėtų nustebinti pozityviai, tai turėtų būti siurprizai“, – svarstė centrinio banko vadovas.
