„Gera žinia. Doleris pinga toliau. Mums tai pingančios žaliavos, o eksportui nepakenkia, nes eksportuojame į euro zoną. Dar viena gera žinia. JAV jau greičiausiai baigs savo palūkanų auginimą, nes infliacija traukiasi greičiau nei tikėtasi“, – socialiniame tinkle antradienį rašo analitikas Marius Dubnikovas.
Anot jo, pagrindinė dolerio kurso kritimo priežastis – skirtingos bazinių palūkanų normų kėlimo tendencijos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir euro zonoje.
„Dolerio palūkanos greičiausiai dar bus padidintos vieną kartą ketvirčiu procento, euro zonos palūkanos dar bus didinamos vieną kartą. Ir tai lemia preferenciją turėti dar vieną ar kitą valiutą“, – „Delfi“ komentavo Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas.
„Kaip tai veikia mūsų gyvenimus? Europai, bendrąja prasme, ypač Vokietijai tai yra šiek tiek apsunkinimas, dėl to, kad produkcija brangsta, ir tai reiškia, konkurencinėje kovoje, su brangesne valiuta (euru – red.) darosi brangiau eksportuoti.
Lietuvos pagrindiniai eksporto partneriai yra Vokietija, Lenkija ir Latvija ir mums valiutos kursas didelės įtakos neturi, tai reiškia, mes labiau pelnomės iš dolerio pigimo, ta prasme, kad bet kuris gyventojas pigiau pilasi benziną. Nafta kainuoja doleriais, doleriais pinga ir mes gauname papildomą naudą“, – sako ekspertas.
Infografike: JAV dolerio ir euro santykis
Anot jo, šiuo metu grįžtama į įprastą abiejų valiutų santykiui lygį.
„1–1,2 dolerio už eurą yra įprastas lygis ir mes grįžtame. Panašu, kad centriniai bankai irgi bando kovoti dėl valiutos kurso ir tai yra normali praktika, nes tai lemia eksportą.
Bet mums, Lietuvai, stipresnis euras yra pakankamai gerai, mes visas žaliavas importuojame doleriais, o parduodame eurais savo partneriams, tad problemos tame nėra“, – sako M. Dubnikovas.
Jis atkreipia dėmesį ir į S&P 500 (arba US500) akcijų indeksą, rodantį 500 didžiausių JAV listinguojamų kompanijų akcijų vertę.
„Finansų rinkoje viskas stabilizuojasi, akivaizdu, kad ji įgauna pagreitį, S&P 500 indeksas viršija 4500 ir tai rodo, kad praėjusiais metais, turbūt spalio-lapkričio mėnesį besiformuojanti tendencija yra labai stipri, tai yra daugiau kaip 20 proc. pokytis.
Ir žmonės, kurie „balsuoja“ pinigais, jie ir toliau deda savo pinigus į investicijas. Rizikuoja ir uždirba. Tai yra gerai. Tai geras požymis: jokia krizė nevyko, kai kilo S&P 500“, – sako M. Dubnikovas.
Kitaip tariant, pasak jo, investicijų pajamingumas pradėjo augti ir tai trunka jau 6–8 mėnesius, o augimas turi pagreitį.
„Kas yra labai gerai, kad žmonės, kurie valdo pinigus, yra optimistai dėl ateities. Tai prieštarauja tam, ką kartais matome viešoje erdvėje: žmonės kalba, kad krizė, pesimizmas, dar kažkas“, – pažymi pašnekovas.
S&P 500 istorija:
JAV Federalinė rezervų sistema (FED) nuo pernai kovo dešimt kartų iš eilės kėlė bazines palūkanų normas, „vėsindama“ ekonomiką ir mažindama infliacijos tempą. Birželį centrinis bankas susilaikė nuo naujo pakėlimo, tačiau neatmetama galimybė, kad dar bus vienas ar net du.
Euro zonoje taip pat vyksta kova su infliacija, o Europos Centrinis Bankas (ECB) birželio viduryje aštuntą kartą iš eilės pakėlė bazines palūkanų normas, kurios dabar apima 3,5–4,25 proc. intervalą. Liepą greičiausiai įvyks dar vienas jų didinimas.
