Tuo neabejoja Silicio slėnyje įsikūrusio analizės centro „Singularity University“ dizaino laboratorijos direktorė Jody Medich.
Per savo 22 metų karjerą dizaino srityje J. Medich kūrė tiek fizinius produktus, tiek hologramas, o pastaruosius 7 metus praleido gilindamasi į VR sritį. Prieš atvykstant į Vilnių, kur ji savo patirtimi pasidalins su „TEDxVilnius“ konferencijos dalyviais, DELFI pasidomėjo, kaip J. Medich VR technologijas naudoja pati.
– Nemažai specialistų mano, kad VR technologijos turės tokį patį poveikį kaip ir personaliniai kompiuteriai ar išmanieji telefonai. Ar sutinkate su tuo?
– Taip, visiškai. Tačiau tam reikės ir smarkaus pokyčio tame kaip mes galvojame apie technologijas. Taip yra todėl, kad VR mums suteikia erdvę. Erdvė žmonėms yra labai svarbi, tai – naudingas įrankis realiame pasaulyje. Anksčiau kompiuterijoje to neturėjome.
– Tačiau dar labai nedaug žmonių yra net pabandę VR technologiją. Kodėl esate nusiteikusi taip optimistiškai?
– VR technologiją jau bandyta plėtoti praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje. Tada „Atari“ ir „Nintendo“ išleido savo konsoles su VR akiniais. Tačiau tuomet technologija buvo labai jauna. Be to, įrenginį sudarantys komponentai buvo labai dideli ir brangūs. Taigi vartotojo patirtis buvo pakankamai prasta.
Esminis skirtumas šiandien yra susijęs su išmaniaisiais telefonais. Jie minėtus komponentus padarė labai pigius, mažus ir paprastus naudoti.
Dar viena mano optimizmo priežastis – mes jau dabar kasdien naudojamės papildyta realybe. Pavyzdžiui, Globali padėties nustatymo sistema (GPS) yra ta pati papildyta realybė, kai virtualūs elementai papildo tikrovę ir duoda papildomos naudos.
Tačiau kol kas tenka pačiam labai aktyviai viską kontroliuoti: reikia įvesti adresą, nurodyti, ką daryti ir tik tada gauname informaciją. VR yra papildytos realybės dalis, o ateityje, tikiu, ji padės žmonėms priversti technologijas tarnauti jiems.
Šiuo metu kompiuterijoje trūksta erdvinės informacijos ir tai yra didelė problema, nes žmonės erdvę realiame pasaulyje naudoja labai efektyviai. Pavyzdžiui, aš tikrai žinau, kur yra mano raktai, jei juos visada laikau prie savo durų. Taigi erdvę naudojame kaip atmintį – būdą prisiminti, kur kas yra. Erdvę taip pat naudojame kaip būdą suprasti informaciją.
Kadangi kompiuterijoje erdvės trūksta, žmogus turi labai sunkiai dirbti, norėdamas įsisavinti informaciją, saugoti jos „žemėlapį“ galvoje. VR technologijos ištaiso šį trūkumą ir leidžia pasinaudoti savo įgimtais gebėjimais.
– Kokios VR technologijos galimybės yra šiuo metu?
– VR įrenginiais dar tik pradedama prekiauti rinkoje. Šiuo metu suprantame, kad ši technologija gali tapti labai galinga, bet dar niekas nesukūrė labai populiarios programos – dalyko, kurio norėtų kiekvienas. Manau, kad jau artimiausiu metu pamatysime kaip VR galima išnaudoti neįtikėtinais būdais.
Anksčiau VR įrenginiai buvo labai sunkūs ir dideli, o jų sukuriama grafika – labai prasta. Negana to, kai juose pasukdavai galva, atsirasdavo labai smarkūs trukdžiai. Kai pati pirmą kartą išbandžiau VR įrenginį, iškart apsivėmiau ir apvėmiau jį man demonstravusį žmogų.
Tai yra natūrali organizmo reakcija, nes jam atrodo, kad yra apnuodytas. Tarkime, jeigu realiame gyvenime horizontas pradeda judėti netikėtais būdais arba dideli objektai tampa nestabilūs, apima blogumas. Tas pats galioja ir virtualiame pasaulyje, nes jeigu pradeda vykti dalykai, kurių vartotojas neinicijavo, jį gali apimti blogumas.
Tačiau dabar vėlavimas tarp vartotojo veiksmų ir jų padarinių virtualiame pasaulyje yra kur kas geresnis. Pavyzdžiui, naujausiame „Oculus“ aparate jo, galima sakyti, nebėra.
– Kaip VR technologijas galėtų išnaudoti verslas?
– Šiuo metu vystomi nuostabiai galingi įrankiai. Pavyzdžiui, nudegimus patyrusiems pacientams siūloma skirti ne tik nuskausminamuosius, bet ir VR technologijas. Kai gydytojai tvarko jų žaizdas, jie patiria didžiulį skausmą, kurį sumažinti būtų galima leidžiant jiems pasijausti tartum būtų savotiškoje ledo stebuklų šalyje, kur viskas labai šalta. Ši priemonė skausmą sumažina net 60 proc.
Dar vienas įrankis – skirtas insultą patyrusiems žmonėms. Jiems į smegenis įterpiamas specialus zondas, kuris stimuliuoja elektroniniais pulsais. Kartu naudojama VR technologija leidžia insulto metu mirusias smegenų dalis atgaivinti antram gyvenimui.
Tačiau sprendimai siūlomi ne tik medicininiams tikslas. Pavyzdžiui, su Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) dirbome kurdami Marso planetos žemėlapį. Esminis sunkumas, su kuriuo susidūrėme, buvo tai, kad Marso atmosfera labai skiriasi nuo Žemės, o dėl to labai sudėtinga iš dvimačių vaizdų nuspręsti, kokiu atstumu išties yra matomi objektai. VR technologijos padėjo išspręsti šią problemą.
– Ar pati turite kokį nors VR prietaisą?
– Turiu „Samsung Gear“ ir kelis kartoninius įrankius, kuriais naudotis, mano manymu, lengviausia. Šiuo metu skelbiama labai daug turinio, kurį galiu suvartoti per savo išmanųjį telefoną, įdėtą į kartoninį įrankį. Dažniausiai žiūriu 360 laipsnių vaizdo įrašus ir nuotraukas.
– Apie ką planuojate kalbėti atvykusi į Vilnių?
– Kalbėsiu apie superžmonių kūrimą. Šiandien jau esame sukūrę superkompiuterius, pavyzdžiui, „Google DeepMind“ projektas „AlphaGo“, bet jų vartotojo sąsaja neleidžia mums jų išnaudoti 100 proc. Manau, kad VR suteikiama erdvės kompiuterijoje galimybė leis tą sąsają panaikinti ir su technologijos galia sąveikauti tiesiogiai.
Renginyje bus ne tik gvildenamos sudėtingos temos, pavyzdžiui, skaudžios asmeninės patirtys, psichologinės problemos, propaganda ar politikos iššūkiai, bet ir pasakojamos įkvepiančios istorijos apie žmonijos ateitį, nuostabius išradimus, technologinius pasiekimus, įvairiuose pasaulio kampeliuose slypinčius gamtos stebuklus.
