Europos Parlamentas trečiadienį pritarė vadinamajam Dirbtinio intelekto aktui, kuriuo siekiama užtikrinti, kad DI programos būtų saugios ir atitiktų ES vertybes bei pagrindines žmogaus teises.
Šis dokumentas apibrėžia draudžiamą DI praktiką, visų pirma, piliečių vertinimą ir tam tikrų socialinių grupių diskriminavimą.
Problema – DI savarankiškumas
„Delfi TV“ laidoje „Delfi tema“ dalyvavęs Mykolo Romerio universiteto teisinių technologijų centro vadovas, bendrovės „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro konsultantas, profesorius Paulius Pakutinskas teigė, kad mintis, jog DI tam tikrus žmones gali laikyti viršesniais už kitus, nėra laužta iš piršto.
„DI reguliavimas yra sudėtingas, nes ir pats reiškinys labai sudėtingas ir specifinis. DI vystosi labai greitai, atsiranda tai, apie ką mes šiandien dar nežinome ir net neįsivaizduojame, kokiose srityse ši technologija gali būti pritaikoma. O kai kurios sritys yra labai jautrios“, – sakė P. Pakutinskas.
Jis pateikė hipotetinį pavyzdį, kai dirbtinis intelektas versle pasitelkiamas darbuotojų atrankai: „Neteisingai suformuluotos užduotys gali lemti diskriminaciją lytiniu, rasiniu ar lytinės orientacijos atžvilgiu. Tuomet DI atrinks tris gyvenimo aprašymus, kuriuos atsiuntė tam tikro amžiaus baltieji vyrai. Tuomet tai jau tampa problema.“
P. Pakutinskas priminė, kad kurį laiką Italijoje buvo uždraustas „ChatGPT“, nes ši programa nesilaikė duomenų apsaugos ir nepilnamečių apsaugos įstatymų. Šią DI programą sukūrusią bendrovę „Open AI“ tai privertė įdiegti tam tikrus patobulinimus.
Nors užduotis DI vis dėlto formuluoja žmonės, o jų veikla yra reglamentuota tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais, P. Pakutinskas sako, jog papildomo reikalavimo reikia ir DI, nes šios technologijos specifika yra ta, kad ji mokosi ir kai kuriuos sprendimus visgi gali priimti savarankiškai.
„Mūsų kompiuteriai yra pilni įvairiausių programų, atrodytų, kuo gi tas DI yra toks specifinis. Tačiau DI gali mokytis, neatsižvelgdamas į pradinę užduotį. Tai vadinamoji juodosios dėžės problema, kuomet sudedami duomenys, bet neaišku, koks bus rezultatas. Tai reiškia, kad žmogus nebeturi tam rezultatui didelės įtakos“, – aiškino profesorius.
Pavyzdžiui, jei „ChatGPT“ paklaustumėte, kaip pasigaminti sprogmenį, gautumėte neigiamą atsakymą. Tačiau yra būdų DI manipuliuoti, užduoti jam specifinius klausimus ir galiausiai priversti pateikti bombos gamybos receptą.
Tiki, kad verslai Europos nepaliks
DI sprendimų kūrimo srityje Europos Sąjunga nėra pasaulinė lyderė, tačiau pirmauja pagal siekius šią technologiją kontroliuoti.
Paklaustas, ar tokie siekiai nelems technologinės pažangos lėtėjimo ir nenublokš Europos į tam tikrą technologinę atskirtį, P. Pakutinskas teigė, jog toks pavojus egzistuoja.
„Tokia rizika visada yra, tačiau pažiūrėkime, kas daro įtaką DI plėtrai Azijoje, JAV ir Europoje. Kinijoje tai didele dalimi yra valstybės dalyvavimas, JAV turi labai stiprius verslus, turinčius daug galimybių ir finansinių išteklių. Europoje viso to neturime“, – kalbėjo ekspertas.
Jo teigimu, tai kelia spekuliacijų, kad Europa DI srityje gali imti atsilikti nuo likusio pasaulio, pavyzdžiui, „Open AI“ vadovas kiek anksčiau jau pareiškė, kad Europai priėmus DI aktą, įmonė trauksis iš Senojo žemyno rinkos.
„Nors, mano nuomone, toks pareiškimas yra labiau rinkodarinis triukas. Aš manau, kad visa tai bus suvaldyta. Prisiminkime, itin griežtą Europos duomenų apsaugos reglamentą. Ar dėl jo verslai pasitraukė? Ne, įvyko net atvirkščiai – kitos šalys stengėsi atitikti ES reikalavimus, nes visgi Europa yra didelė ir svarbi rinka. Tikiu, kad su DI bus tas pats“, – sakė P. Pakutinskas.
Bijome ir ateities, ir reguliavimo
Pasak „Delfi temos“ pašnekovo, šiuo metu DI vystosi labai sparčiai, vyksta dideli pokyčiai ir jie tik didės. O kur visa tai nuves, priklausys nuo to, kokie sprendimai bus priimami šiuo metu.
„Mes kartu bijome ir ateities, ir reguliavimo. Jei sugebėsime susitarti dėl taisyklių, nustatyti, kaip viskas turi vykti, pasieksime gerą rezultatą. O susitarti reikia, nes sustabdyti DI yra neįmanoma, ypač būtų naivu tikėtis tai padaryti viename konkrečiame regione“, – pažymėjo P. Pakutinskas.
Pastaruoju metu daug diskutuojama apie tai, kad DI jau naikina kai kurias profesijas, o ateityje jų išnaikins dar daugiau. Tačiau ekspertas sako, kad reikėtų kalbėti ir apie tai, kokios naujos darbo vietos galėtų atsirasti.
„Bet kokie technologiniai pokyčiai keisdavo darbo rinkos paveikslą. Seniai nevažinėjame karietomis, nėra kaminkrėčių ar žibintų uždegėjų. Tik anksčiau pokyčiams reikėdavo daugiau laiko, o dabar viskas vyksta labai sparčiai“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, DI plėtra greičiausiai išnaikins tas darbo vietas, kuriose atliekami vis tie patys kartotiniai veiksmai, o efektyvumas yra svarbesnis už kūrybiškumą: „Bet turbūt reikėtų galvoti ne apie tai, kaip tas darbo vietas išsaugoti, o apie tai, kaip sukurti naujas.“
DI rašo studentų darbus
Mykolo Romerio universiteto profesorius laidoje taip pat atkreipė dėmesį, kad DI sprendimai keičia ir mokymosi procesus. Pasak jo, rašto darbai, kuriuos parašė ne pats studentas, o, pavyzdžiui, „ChatGPT“ programa nėra retenybė.
Tokius atvejus dėstytojai išaiškina, pasinaudodami specialiomis programomis, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad DI pasinaudojęs studentas bus baudžiamas prastu pažymiu.
„Turėjome tokių atvejų ir juos vertinome labai skirtingai. Tais atvejais, kai studentai pripažino pasinaudoję „ChatGPT“, nurodė originalias savo teksto vietas ir pademonstravo, kad išmano temą, darbus apsigynė ir apsigynė gerais pažymiais. O tiems, kurie nepripažįsta pasukčiavę, nesigaudo temoje, negali nurodyti šaltinių, nepasiseka“, – pasakojo P. Pakutinskas.
