Tai svarbioji Premijų diena, kai didžiausių pasaulio investicinių bankų darbuotojai sužino, kam pasisekė labiausiai.
„Goldman Sachs“, dosniausias premijas mokantis bankas visame pasaulyje, penktadienį, sausio 16 dieną, vadinamąją Premijų dieną, pristatęs finansinių metų rezultatus, savo partneriams visame pasaulyje pranešė svarbią žinią.
Jų komandos gerą ar blogą naujieną išgirs ateinantį antradienį. Partneriai tikisi, kad šiais metais jiems skirta suma bus net 3 mlrd. svarų (3,91 mrd. Eur) didesnė nei praeitais. Baigiant ruošti praeitų metų finansines ataskaitas, artėja ir kitos Volstrito premijų dienos.
Sektoriuje, kur premijų dydis kaip diena ir naktis skiriasi nuo įprastų atlyginimų, ši diena – ypatingas ir laukiamas ritualas.
„Premijų dieną niekas nesitiki nuveikti svarbių darbų. Visi arba skrajoja padebesiais, arba yra pernelyg įtūžę, kad galėtų susikoncentruoti į darbą“, – teigia vienas neįvardytas finansininkas.
Dienos iki premijų dalybų taip pat ne pačios produktyviausios. „Įprastai visi tik dalijasi gandais, šnabždasi ir spėlioja: kaip manai, kaip pasisekė mūsų komandai? Kokie banko rezultatai? Kiek man asmeniškai priklauso? Ar gausus bus mūsų komandos lauknešėlis? Ar gausime savo dalį iš to svarbaus sandorio ar viską susišluos tas vyrukas iš pardavimų?“.
Pardavimų ir prekybos srityje „Goldman Sachs“ premijos tiesiogiai priklausomo nuo vadinamojo bendrojo indėlio – kitaip tariant, kiek pelno konkretus asmuo atnešė bendrovei. Kituose departamentuose taikomos kitokios skaičiavimo sistemos: turto valdymo departamente (banko divizijoje, kur investuojamos pensijų fondų ir kitų stambių investuotojų lėšos) pardavėjų premijos tiesiogiai priklauso nuo to, kiek klientų per metus jie prisiviliojo, o fondų valdytojų užmokestis priklauso nuo to, kaip jiems pavyko padidinti valdytas sumas.
Tradicinėje investicinėje bankininkystėje, kur dirbantys specialistai pataria didelėms bendrovėms perėmimų klausimais, konsultuoja dėl pokyčių akcijų rinkose ar padeda išgauti daugiau pinigų iš naujų investuotojų, bendrovei tarsi aitvarai pinigus nešantys darbuotojai premijomis vertinami pagal tai, kokias pajamas gavo bendrovė.
Antradienį „Goldman Sachs“ vadovybė sulauks personalo skyriaus vadovo vizito. Jis atveš užantspauduotų vokų. Po vieną kiekvienai darbuotojui. Voko viduje – skaičius.
Darbuotojai po vieną bus kviečiami į kabinetą ir išgirs savo lemtį. Ritualas kiekvienais metais tas pats: pirmiausia vadovas trumpai apžvelgia bendrovės rezultatus, konkretaus departamento veiklos rezultatus, konkretaus darbuotojo darbo rezultatus. Galiausiai paskelbiamas vadinamasis PATC skaičius (suma, nurodanti metinę premijos sumą): kiek grynųjų, kiek akcijų ir kada bus galima visu tuo gėriu pasinaudoti.
„Nervai įtempti iki pavojingos ribos. Tai svarbiausias įvykis per pastaruosius 12 mėnesių. Kodėl tai taip svarbu? Nes šiandien sužinosi, ar galėsi vaikus į išsirinktą mokyklą. Sužinai, ar šiais metais pagaliau galėsi persikelti į naujus namus. Paaiškėja, ar teks ieškoti naujo darbo“, – dėsto vienas buvęs bankininkas.
Žmonėms, neturintiems nieko bendro su Volstritu, tiems, kurie galbūt net nežino, kas yra tos metinės premijos, premijų diena apgaulingai atrodo džiugi patirtis.
„Mums tai nieko neįprasto. Gyvename pasaulyje, kur vienas ar du sandoriai gali kardinaliai pakeisti tavo gyvenimą. Kalbu iš asmeninės patirties: praeitais metais buvo trys dienos, kurios ir lėmė mano premiją – dienos, kai pasisekė keli stambūs sandoriai. Lygiai taip pat per tas tris dienas jie galėjo ir nuplaukti – būčiau likęs be nieko“, – patirtimi dalijasi vienas buvęs bankininkas.
Neseniai paskelbti vienos Aukščiausiame teisme nagrinėtos „Libyan Investment Authority“ fondo prieš „Goldman Sachs“ bylos dokumentai atskleidė, kokie pelningi gali būti pavieniai pardavimai: „Libyan Investment Authority“ teigia, kad „Goldman Sachs“ iš keturių sandorių praturėjo net 250 mln. dolerių (213 mln. Eur) – tereikėjo vos vieno parašo. „Goldman Sachs“ tai neigia.
Rezultatai – dar ne viskas
Nors šią savaitę diskusijos apie galimų premijų dydžius tiesiog virte verda, svarstymai ir spėlionės tęsiasi jau kelis mėnesius. „Goldman Sachs“ šis procesas prasidėjo dar praeitą vasarą ir rudens pradžioje, vos tik pradėjus rengti medžiagą ataskaitoms. Nors pats svarbiausias metinę premiją remiantis veiksnys ir yra bendrovei atneštas pelnas, jis toli gražu nėra vienintelis – reikia pelnyti ir kolegų bei vadovų prielankumą. Kitaip tariant, labai svarbu įtikinti aplinkinius dėl savo nuopelnų – ir sublizgėti ne vien kaip itin vertingam individualistui, bet ir kaip šauniam komandos, siekiančios bendro tikslo, nariui.
Toliau „Goldman Sachs“ vyksta dar įdomesnė ir paslaptingesnė procedūra – sudėtingas skaičiavimo procesas (angl. quartiling), kurio metu vadovai išgrynina konkretų skaičių nuo vieno iki penkių. Jis ir lemia galutinę premijos sumą. Keturi ar penki – esate realiame pavojuje sulaukti pačios niekingiausios sumos, vargu ar sieksiančios 5 proc. Vienas ar du – yra vilties, kad jūsų gyvenimas netrukus kardinaliai pasikeis.
„Kartą mano bičiulio viršininkas paklausė: kokia mažiausia premija tave priverstų pasilikti? Jis įvardijo sumą. Premijų dieną jis gavo lygiai tiek, kiek norėjo. Savaime suprantama, vėliau graužėsi nepaprašęs daugiau. Kita vertus, kartą paprašiau tris kartus didesnės premijos nei praeitais metais, o gavau net mažesnę nei pastarąjį kartą“, – pasakoja kitas buvęs bankininkas.
Nedidelė premija, dar vadinama riestainio skyle arba tiesiog dideliu riebiu nuliu – tiesioginis pareiškimas „Mums tavęs nebereikia“. Ir nė negalvokite viršininkui skųstis dėl tariamos neteisybės. Dideliuose bankuose, gavus premiją, ką nors pakeisti jau per vėlu – sprendimas jau būna priimtas. Tiesą sakant, skaičiai būna parengti dar prieš grįžtant prie darbų po Kalėdų.
Pasakoja vienas Volstrito darbuotojas: „Veiklos rezultatų analizė atskleidžia, kaip pavyko save parduoti, įrodyti savo nuopelnus ir pranašumą. Pamačius tau skirtą skaičių, nieko pakeisti nebegalima, jie tikrai nebepersigalvos. Kokia mano Premijos dienos strategija? Jokiais būdais neišduoti savo emocijų, nutaisyti akmeninį veidą. Jeigu negavai, ko norėjai, galvok, kaip situaciją galėsi pakeisti ateityje. Net jeigu likai patenkintas, jokiais būdais neišsiduok – lai jie suka galvas, ar sugebėjo tau įtikti“.
Siūloma suma solidi? Lėtai grįžkite prie darbo stalo – valdžia negali pamatyti jūsų džiūgavimo. Jokių skraidymų padebesiais ir šypsenų iki ausų. Maskuokite džiaugsmą – bet kokia kaina. „Žmonės niekada nesikalba apie premijas. Niekada“, – primygtinai tvirtina vienas bankininkas. Kitas teigia, kad šios taisyklės nesilaikymas – nusikaltimas, už kurį netgi gali būti parodytos durys.
Nepaisant to, dar kelias savaites po svarbiausios metų dienos visi stengiasi bet kokia kaina sužinoti šią slaptą informaciją – ištempę ausis tikisi nugirsti bent menkiausią užuominą, analizuoja kūno kalbą, domisi vieni kitų pirkiniais ir nuolat šnibždasi. Patikėkite: didžiausias galvos skausmas ir pažeminimas bankininkui – sužinoti, kad kolega gavo didesnę premiją.
Vienas kalbintas Volstrito darbuotojas papasakojo abejotiną istoriją apie gauta premija patenkintą bankininką. Euforijos apimtas vyras nuskubėjo namo, kur džiugią žinią papasakojo žmonai. Pora išsirinko naują automobilį ir nusipirko atostogas Karibuose – pirkinius ir banko dosnumą gausiai aplaistė šampanu. Kitą savaitę bankininkas sužinojo, kad jo kolega gavo net dvigubai didesnę premiją. Siaubingai perpykęs dėl tokios neteisybės, jis palaukė, kol premijos pinigai įkrito į jo sąskaitą, ir metė darbą.
Šiais laikais, kai bankų pelnas ir premijos dėl sudėtingos pasaulinės ekonomikos situacijos tikrai ne patys didžiausi, vadovams tenka sukti galvas, kaip rasti kitokių būdų sulaikyti naujų galimybių besižvalgantį personalą. Kaip ir seniau, taip ir dabar – atvejais, kai nenorima pasiūlyti didesnės algos, svaičiojama apie paaukštinimą. „Goldman Sachs“ vadovų ir partnerių postai skiriami kas dvejus metus. 2015 metais bus „vykdomųjų vadovų“ metai, tad tikrai galima tikėtis kelių riebių pažadų, kuriuos darbuotojai neabejotinai praris kaip jauką ir pamirš skaičius, dėl kurių prastai miega jau ne vieną mėnesį.
Bankai jau seniai perspėjo, kad premijos už 2014 metus nebus pastebimai didesnės nei už 2013 metus. Be to, bankai, 2014 metais prisivirę košės ir mokėję baudų, darbuotojams galės pasiūlyti akivaizdžiai mažiau.
Praeitais metais Europoje patvirtintos bankininkų premijoms lubas nustatančios taisyklės atėmė nemenką dalį džiaugsmo. Keli dideli investiciniai bankai rado būdą, kaip naujus reikalavimus apeiti ir siūlo vadinamąsias „nuo užimamų pareigų priklausančias išmokas“. Tai fiksuotos sumos, ir bankininkai iš anksto žino, ko tikėtis. „Goldman Sachs“ ir kiti bankai moka premijas, sudarytas iš dviejų dalių – grynųjų ir akcijų, galiojančių trejus metus ir nepratęsiamų ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.
Tik nereikia bankininkų gailėti: kalbant apie aukščiausius jų sluoksnius, premijomis jie ir toliau išsidalija milijonus.
