Tokių pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje vis daugėja
Mokytoja Laimutė dirba jau 43 metus ir, nors šiuo metu jau galėtų mėgautis užtarnautu poilsiu, kas rytą vis dar keliasi į pamokas.
„Neįsivaizduoju rugsėjo be mokinių žvilgsnių, neįsivaizduoju ryto, kai nereikėtų skubėti“, – teigė lietuvių kalbos mokytoja Laimutė Valantiejienė.
Moteris sako likusi mokykloje dėl to, nes darbas teikia jai malonumą.
„Kiekvienais metais, kai atsisveikinu su dvyliktokais, galvoju, kaip bus, kai aš jų nebematysiu, bet ateina rugsėjis, kiti žvilgsniai ir man malonu, kad jie manęs klausia“, – dalijosi ji.
Panašiai kalba ir istorijos mokytoja Vilija Malonaitienė, kuri darbo Vilniaus Vytauto didžiojo gimnazijoje palikti taip pat neskuba.
„Galbūt, manęs dar per daug, kad aš likčiau tik namie ir užsiimčiau kažkuo kitu. Aš užsiimu kitkuo, bet, aišku, pagal galimybę, pagal norą. Kol kas – dabar aš tokia. Man dabar gerai, kol kas dar jėgų yra ir aš tuo džiaugiuosi“, – atviravo moteris.
Pensinio amžiaus sulaukusių, tačiau vis dar dirbančių gyventojų Lietuvoje kasmet daugėja.
„Lietuvoje dirba apie beveik 75 tūkstančiai senatvės pensijos gavėjų ir tai yra 12 procentų nuo visų pensininkų“, – teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Pasak Vilniaus universiteto docento Algirdo Bartkaus, šie skaičiai – išties dideli.
„Jeigu mes paimtume ir, pavyzdžiui, eliminuotume šituos 5 procentus žmonių iš darbo rinkos, tai mes turėtumėme labai didelę problemą, kuo juos pakeisti“, – teigė jis.
Pasirinkimo dirbti priežastys – įvairios
Dirbti, sulaukę pensijos, gyventojai ryžtasi dėl dviejų pagrindinių priežasčių.
„Matome, kad yra didelė dalis žmonių tokių, kurių tiesiog darbo rinka dar nepaleidžia. Jie yra vertinami darbuotojai ir dar tęsia savo karjerą“, – teigė M. Kozič.
Pasak A. Bartkaus, tokių darbuotojų nepakeičia net ir veržlus jaunimas.
„Juos pakeičiantys, sakykime, nauji darbuotojai, jaunimas, ką tik įsiliejęs į darbo rinką – jų įgūdžių, paprasčiausiai, neturi. Savotiškai, tai yra gyvybiškai būtini mūsų ekonomikos funkcionavimui darbuotojai“, – teigė jis.
Kita dalis vyresnėlių – tiesiog nemato kitos išeities, esą darbingame amžiuje didelio atlyginimo neuždirbo, pensijai nekaupė, todėl ir senatvės išmoka dabar nedidelė. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tokių turėtų būti dauguma, tačiau mokslininkai sako, kad yra atvirkščiai.
„Situacija yra absoliučiai paradoksali ir dirbti ilgiau lieka tie, kurie ir anksčiau uždirbo didesnį atlygį, ir kurių pensija šiandien yra didesnė“, – tikino Vilniaus universiteto mokslininkė Kristina Zitikytė.
Tiesa, pensininkams dirbant, auga ir jų pensija. Dirbančiojo vidutinė pensija siekia 624 eurus, o nedirbančiojo pensininko vidutinė išmoka – 574 eurai per mėnesį.
„Kuo vyresnis dirbantis pensininkas, tuo didesnė jo pensija, kadangi dirbdamas žmogus dar papildomai kaupia savo stažą ir vadinamuosius apskaitos taškus, nuo kurių priklauso pensijos dydis“, – teigė M. Kozič.
Tęsti darbus neretai trukdo sveikata
Gal dirbančių pensininkų būtų ir daugiau, tačiau lietuvių sveikata – viena prasčiausių Europos Sąjungoje.
„Sulaukęs 65 metų europietis dar gali tikėtis, kad apie dešimt metų sveikata bus pakankamai gera, o Lietuvoje ta trukmė yra apie šeši metai“, – teigė Vilniaus universiteto mokslininkė K. Zitikytė.
Tiesa, gatvėje kalbintų žmonių nuomonės dėl darbo sulaukus pensijos – įvairios.
„Aš manau, kad pensininkas jau užsitarnavo pailsėti, pakeliauti ir taip toliau“, – teigė moteris.
„Kol kas, tai nežinau, aš ne pensininkas, bet, jeigu nori pinigų – reikia dirbti“, – savo nuomone dalijosi vyras.
Kitiems atrodo, kad visko jau gana.
„Kiek uždirbai, tiek užtenka. Viskas“, – teigė senjorė.
O kai kurie pensinio amžiaus žmonės dar ir dabar pasiilgsta savo darbo.
„Iš pradžių, labai sunku buvo. Ryte atsikeli ir atrodo, kad pramiegojai darbą. Labai neramu be darbo. Įpratau gal tik per porą metų, niekaip negalėjau įprasti“, – teigė gatvėje kalbintas vyras.
Kaip buvo teigiama LNK žiniose, ekonomistai įspėja, kad, jei dirbančių pensininkų skaičius padvigubėtų ir sudarytų 10 procentų Lietuvos darbuotojų, tektų rimtai svarstyti apie pensinio amžiaus vėlinimą.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
