Šalies Nacionalinės statistikos tarnybos (NST) duomenimis, liepą gauti 763 tūkst. prašymų skirti bedarbio pašalpą – 8,6 tūkst. mažiau nei birželį. Laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo iki 741 tūkst., tačiau jis didesnis nei kad fiksuota tuo pačiu laikotarpiu pernai. Taip pat sumažėjo darbo aktyviai neieškančių bedarbių skaičius.
Po referendumo dėl tolimesnės Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje (ES), šalies ekonomikos perspektyvos neaiškios. Kol kas daugiausia remiamasi labai nevienalyčiais apklausų rezultatais – vienos apklauso rodo, kad ekonomika lėtėja, o kitos – priešingai – kad „Brexit“ didelės įtakos ūkinei veiklai neturėjo.
NST oficialius liepos mėnesio mažmeninės prekybos apimčių duomenis pateiks ketvirtadienį. Tai bus pirmieji po referendumo fiksuoti konkretūs vartojimo rodikliai. Oficialūs duomenys apie ekonomikos augimą trečiąjį šių metų ketvirtį turėtų būti paviešinti spalio pabaigoje.
Šio mėnesio pradžioje Anglijos bankas, siekdamas suteikti stimulą šalies ekonomikai, iki rekordinių žemumų sumažino palūkanų normas. Remiantis banko prognozėmis, Didžiosios Britanijos ekonomikos augimo tempai sulėtės, nes dėl neaiškių tolesnių šalies santykių su ES bus pritraukta mažiau investicijų ir teks apkarpyti išlaidas.
Trečiadienį NST taip pat paskelbė, kad antrąjį ketvirtį šalies nedarbo lygis sumažėjo iki 4,9 proc., tad galima daryti prielaidą, kad šalies darbo rinkos „Brexit“ nesudrebino. Dirbančiųjų skaičius išaugo iki 31,8 mln. Vidutinis atlyginimas, atskaičiavus priedus, antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo 2,3 proc. Pirmąjį ketvirtį fiksuotas 2,2 proc. siekęs atlyginimų didėjimas.
