Lietuvos plotas yra 65,3 tūkst. kv. km. (arba 6,53 mln. ha). Daugiau kaip pusė mūsų šalies teritorijos yra privati nuosavybė. Kam priklauso daugiausia žemės?
© DELFI / Domantas Pipas

Neseniai viešai skelbta, kad tarp didžiausių šalies žemvaldžių yra ne tik Ramūnas Karbauskis, bet ir jo tėvas. Politikas pripažįsta, kad valdo nemažai žemės, tačiau tikina, kad įstatymų nepažeidinėja.

Ribojimai ir išlygos

Kaip žinoma, 1 kv. km sudaro 100 hektarų. Pagal 2014 m. priimtą įstatymą, asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvoje, kad bendras jiems priklausantis žemės ūkio paskirties plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.

Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės įsigyjama gyvulininkystei ir įsigytos žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus.

Didžiausi žemvaldžiai: kas dalinasi Lietuvą
© DELFI / Domantas Pipas

Vertinant ar žemę įsigyjantys asmenys yra susiję, tokiais laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai). Taigi, bent jau pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, pilnamečiai vaikai tokiais nelaikomi.

Be to, susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo daugiau kaip 25 proc. kito juridinio asmens akcijų.

Kaip dėmesį atkreipė ir DELFI kalbinti specialistai, įstatymas riboja tik žemės įsigijimą nuosavybės teise, tačiau nedraudžia daugiau jos, pvz., nuomotis. Be to, sprendžiant ar žemės įsigyta ne per daug, reikia įvertinti žemvaldžio turimą gyvulių kiekį.

Konkretaus žmogaus nuosavybė, kaip, beje, ir atlyginimas, nėra vieša informacija. Dėl to valstybės institucijos neteikia informacijos, kokie piliečiai ar įmonės žemės turi nuosavybės teise.

Nuasmeninti Registrų centro duomenys rodo, kad daugiausia Lietuvoje vienam žmogui nuosavybės teise priklauso 1154 ha žemės ūkio paskirties žemės. O 10 didžiausių žemvaldžių jos iš viso turi 7,6 tūkst. ha. 28 žmonės nuosavybės teise turi daugiau kaip 500 ha žemės. Visų jų turimas žemės plotas sudaro 16 tūks. ha.

Kiek žemės priklauso Karbauskiams

2016 m. ŽŪM duomenimis, kuriuos skelbė „Valstiečių laikraštis“, po Česlovo ir Ramūno Karbauskių daugiausia žemės Lietuvoje valdė (ne tik nuosavos, bet ir nuomojamos) Romualdas Majeras ir dabar DELFI pripažinęs, kad valdo daugiau nei 500 ha (kiek tiksliai, turi, esą reikėtų sėsti ir suskaičiuoti).

Paklaustas, kiek žemės nuosavybės teise turi jis pats ir jo giminaičiai, R. Karbauskis iš pradžių teigė neatsimenantis visų skaičių, tačiau kai kuriuos išvardijo:

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Kiek žinau tą skaičių, apie 14 tūkst. ha (valdo - DELFI) su manimi siejamos įmonės. Nesu visų skaičių sudėjęs, to dalyko žiūrėjęs. Jūs supraskite: mes dirbame žemes, mūsų ūkiai dirba žemes, su manimi siejamos įmonės dirba žemes, su manimi kaip ūkininku sudėjus dirbamas žemes, tai yra apie 36 tūkst. ha.

Kiek dirbamos žemės, viešoje erdvėje taip pat supainiota. Dirbamos žemės kiekis visiškai niekaip neribojamas. Kartais pradeda sakyti „valdoma žemė“. Bet nuosava žemė ir valdoma žemė – tai du skirtingi dalykai.“

Seimo narys pabrėžė, kad visi ūkiai yra skirtingose vietose, vykdo savarankišką veiklą, dėl to, jis nežinantis, kiek kuris iš jų pirko žemės.

Nerimauja dėl ateities

Kitas stambus ūkininkas R. Majeras, paklaustas, kaip vertina 500 ha ribojimą, svarstė, kad pirmiausia reikia apskritai nuspręsti, kokio žemės ūkio norima Lietuvoje ir tik tada kalbėti apie plotus ir hektarus. Tačiau dabar tai, jo nuomone, niekam nerūpi – šiandien užėjo vajus skaičiuoti žemę, rytoj užeis skaičiuoti, kiek sklypų kas turi kur nors Vilniaus centre.

„Įsivaizduokite, yra 50 ha žemės ir tu stengeisi, kad tas sklypas būtų vienas. Reikia sutvarkyti melioracijos sistemą, griovius, reikia prižiūrėti, kokias organines trąšas naudoji, kurių veikimas siekia iki 10 metų. Pvz., esi nupirkęs 40 ha, o liko 10 ha vidury tavo sklypo. Ir dabar tu jo negali pirkti.

Kas išeina? Tada sklypas sudarkytas, ateina kažkas, koks nors fondas, nuperka ir tu negali normaliai tvarkytis. Čia kaip pavyzdį sakau, kai tavo rankos surištos tvarkyti tą žemę, kaip ją priklauso“, – kalbėjo R. Majeras.

Jo teigimu, ūkininkui žemė yra ne turtas, o gamybos priemonė:

„Žiūrime, kad mums netrukdytų niekas tame sklype ūkininkauti ir dirbti. Juk bet kada savininkas gali sugalvoti parduoti, kitam išnuomoti ir pan. Supraskite teisingai, mes norime ją turėti taip, kad žinotume, kad ji gal liks mūsų vaikams ar pan. Tada žinai, kad gali į tą hektarą įdėti daugiau. Nes jei žemę melioruoti ar ką, tai ji pasidarys brangesnė nei pats hektaras, jeigu ją sutvarkyti.

Dabar užsienietis atvažiavo, nupirko bendrovę, turinčią 2 tūkst. ha, ir viskas gerai. O lietuvis ūkininkas po hektarą rinko tą žemę ir dabar vos nepasidaręs pats didžiausias priešas. Daugiau priešų neliko tik ūkininkai su daug hektarų. Tačiau jei daug hektarų, daug dirba, daug mokesčių moka į biudžetą ir pan.“

R. Majeras taip pat stebėjosi, kad Lietuvoje daug netikrų ūkininkų, turinčių po kelis ar keliolika hektarų, kurie realiai nevykdo žemės ūkio veiklos, o „ūkininkauja“ tik dėl statuso arba galimybės pasistatyti namą geroje vietoje. Taigi, valstybė turi apsispręsti, kaip turi būti plėtojamas žemės ūkis.

„Būtų viena įmonė, viena sąskaita ir vienas tikras aiškus gaspadorius. Kai padarė tuos 500 ha, kažkokias paramas, na ir prisikūrė ūkininkų, ėmė namus statyti prie miestų, vėl ūkininkas. Prisiėmė po pusę hektaro, pristatė namų apie miestą, užteršė laukus apie miestą. Kažkur landą palieka, kažkur draudimus įveda, o galutinis rezultatas išeina betvarkė.“

Ūkininkas teigė, kad nėra R. Karbauskio gerbėjas. Šis esą užkabino ten, kur jam, matyt, nereikėjo, o dabar visas procesas užsitęsė ir kuo jis baigsis, nežinia.

Nori konkuruoti Europos mastu

Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipė dėmesį, kad viešumoje dažnai painiojamos sąvokos valdyti žemę ir turėti ją nuosavybės teise. Jo teigimu, įstatymas draudžia daugiau nei 500 ha žemės turėti nuosavybės teise, tačiau jos nuomotis niekas nedraudžia.

„Anksčiau žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvams ir ūkininkams buvo nustatyti skirtingi maksimalūs ribojimai. Tačiau po Konstitucinio Teismo išaiškinimo visiems buvo nustatyta vienoda teisė turėti iki 500 ha. Visa kita gali būti nuomojama.

Toks sprendimas ne iš piršto laužtas. Žiūrėkite, kokia technika ateina į žemės ūkį. Jeigu nori konkuruoti ES erdvėje, tai su arkliu nieko nepadarysi. Ateina naujos technologijos, precizinis ūkininkavimas, robotai ir pan. Nereikia važiuoti į Hanoverį, ar kur kitur į užsienį pažiūrėti parodos. Užtenka apsilankyti pavasariais Kaune rengiamoje parodoje „Ką pasėsi“. Nostalgiją arkliui reikėtų atmesti“, – aiškino pašnekovas.

Jo vertinimu, pats savaime reikalavimas dėl maksimalios 500 ha ploto žemės nuosavybės ribos nėra nei geras, nei blogas. Esą riba galėtų būti ir didesnė, jei iš tikrųjų, kaip įrašyta ir Vyriausybės programoje, planuojama Lietuvoje labiau plėtoti gyvulininkystę.

Per 25 metus karvių skaičius sumažėjo nuo beveik 1 mln. Iki 272 tūkst., tačiau ir toliau gali mažėti. Ypač jeigu apie žemės ūkį bus taip kalbama, kaip dabar:

„Gyvulininkystė kuria darbo vietas, tačiau ji „traukiasi“. Iš 4,5 tūkst. kaimų liko tik pavadinimai. Šiandien mes nebeturime linų. Maras sugraužė kiaules. Dar pabaikime cukrinius runkelius, fabrikus atidavę kitiems. Dabar dar pulkime visi su kalavijais ant žemės ūkio, tik šnekėkime, kad mylime tėvynę tik ne darbais, o žodžiais, bet taip ir bus.“

Netiki, kad turi daugiau nei 500 ha

J. Sviderskio nuomone, dabar Lietuvoje kažkas nori pulti žemės ūkį, tačiau esą dar niekas neįrodė, kad iš tikrųjų daug žemės valdantys ūkininkai ir bendrovės nusižengia įstatymams.

Vidutiniškai viena žemės ūkio bendrovė asociacijos narė 2017 m. nuosavybės teise valdė 212 ha žemės, o iki 500 ha ribos daug kam trūksta dar daugiau nei pusės.

„Dar niekas neįrodė, kad tie asmenys turi daugiau nei 500 ha. Įstatymas įsigaliojo nuo 2014 m. Eidamas pirkti žemės kiekvienas žemės ūkio subjektas gavo pažymą iš Žemėtvarkos tarnybos. Ir tvirtindamas sandorį notaras patikrina šiuos duomenis. Manau, kad notarai elgiasi atsakingai. Tikrai netvirtina nieko, kas prieštarauja įstatymams. Taigi, nemanau, kad kas nors buvo apgaudinėjamas“, – svarstė pašnekovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl kiekvieno laikomo gyvulio įstatymas leidžia įsigyti papildomą 1 ha žemės:

„Puikiai suprantame, kad gyvulys be pašarų negyvens. Tokia nuostata yra ir ji labai naudinga. Kaip sakiau, gyvulininkystė susitraukė. Ir ji vis dar traukiasi smulkiuose ūkiuose. Tai reiškia, kad perspektyvus yra tik stambesnis ūkis.

Jeigu šitas ūkio subjektas dėl kokių nors subjektyvių priežasčių atsisakė gyvulininkystės, tai įstatymas nustato, kad jis turi atsisakyti ir žemės. Bet kol kas aš nežinau tokio atvejo, kad kas nors nusipirktų gyvulių, o įsigijęs papildomos žemės juos parduotų ir žemę vis tiek pasiliktų.“

Ką darys, jei nustatys pažeidimų

Kilus skandalui dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo apeinant nustatytus ribojimus, paaiškėjo, kad kai kurie gyventojai ir įmonės plotus išplėtė keliolika tūkstančių hektarų. Žemės ūkio ministerija pasiryžusi, jei teisėsaugos institucijos ras pažeidimų, kreiptis į teismą dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais.

„Teismai dėl neteisėtai pirktos žemės su atitinkamomis pasekmėmis greičiausia bus“, – Berlyne vykstančioje „Žaliojoje savaitėje“ kalbėjo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Ministras sako, kad teismų nelaukia, tačiau teisėsaugos institucijos pradeda patikras ir radus pažeidimų bus bylinėjamasi dėl tokių plotų perdavimo valstybei.

„Mūsų žemės pardavimo reguliavimas vienas griežčiausių Europoje. Nors daug ko neįmanoma ištaisyti. Anksčiau užtekdavo tik asmens deklaracijos, kiek žemės turi, ir, ar nepažeidžia įstatymų, galėjo pirkti žemę. Dabar darbo ėmėsi prokuratūra. Jei kas nors pildė neteisingai, bus teismai ir valstybė gali susigrąžinti žemę“, – poziciją išdėstė ministras.

Paprašytas pakomentuoti, kaip teisiškai reikėtų vertinti tokią situaciją, kai žemės įsigyjama daugiau nei leidžia įstatymai, Mykolo Romerio universiteto profesorius ir buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius pabrėžė, kad dar nėra nustatyta, ar tikrai buvo teisės pažeidimas.

Didžiausi žemvaldžiai: kas dalinasi Lietuvą
© Organizatorių archyvas

„Tačiau bendras principas yra toks: iš neteisės teisė neatsiranda. Jeigu yra pažeistas įstatymas ir įsigyta daugiau žemės negu leista, turi būti procesas ar procedūra, kaip tą problemą išspręsti. Taigi, matyt, reikėtų naujo įstatymo.

Konstitucija tikrai nedraudžia tą žemę vėl grąžinti valstybės nuosavybei, jeigu ji buvo įsigyta pažeidžiant tuo metu galiojančius įstatymus. Suprantu, kad dabar pirmas uždavinys yra nustatyti, ar iš tiesų yra įstatymų pažeidimai, ar yra tokių žmonių, kaip jie žemę įsigijo ir kitas faktines aplinkybes“, – kalbėjo profesorius.

Jis akcentavo, kad jei buvo teisės pažeidimas, jį reikia atstatyti:

„Konstitucija reikalauja apginti neteisėtai prarastą valstybės nuosavybę. Ji reikalauja, kad tos žemės grįžtų į valstybės nuosavybę. Jeigu žemė anksčiau priklausė fiziniams ir juridiniams asmenims, matyt, bus problema. Tikrai reikės atskiro įstatymo. Ar jį priims, sunku pasakyti.

Įstatymo leidėjas suformulavo principą – nedaugiau kaip 500 ha. Vadinasi, visa tai, kas įsigyta pažeidžiant, turi būti grąžinta į pirminę padėtį. Bet tarkime tas, kur pardavė, gal jis jau miręs, gali būti nelikę paveldėtojų. Gali būti įvairių dalykų, bet pasistengus, visus juos būtų galima sureguliuoti.“

Kiek žemės turi įmonės

Iš įmonių arba juridinių asmenų didžiausiam žemvaldžiui nuosavybės teise priklauso 3 468 ha žemės paskirties žemės. 10 didžiausių įmonių nuosavybės teise turi 16,4 tūkst. ha. Daugiau kaip 500 ha nuosavybės teise turi 65 juridiniai asmenys, iš viso turintys 50,5 tūkst. ha.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, didžiausia tarpusavyje susijusių įmonių grupė, kurią sudaro 28 vienetai, turi beveik 13,3 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės.

Iš viso Nekilnojamojo turto registre registruota 3,48 mln. ha arba 34,8 tūkst. kv. km žemės paskirties žemės, kuri priklauso privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims. T. y. kiek daugiau nei pusė visos Lietuvos teritorijos.

Nacionalinės mokėjimų agentūros duomenimis, 2016 m. 134 tūkst. paramos gavėjų, deklaravusių 2,8 mln. ha žemės naudmenų ir pasėlių plotą, iš viso išmokėta 431,7 mln. Eur. 10 didžiausių paramos gavėjų skirta 5,4 mln. Eur.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Žūvančiųjų darbe nemažėja (7)

Įvairių nelaimingų atsitikimų darbe kasmet skaičiuojama apie 4 tūkst., o per pirmuosius keturis...

Patikrino: devyni iš dešimties Lietuvos interneto vartotojų – vagys žala viršija 2,1 mlrd. eurų (526)

„Biški“ vagis nebūna“ – tokiu šūkiu autorių teisių organizacijos ketvirtadienį durė...

„Kauno energija“ dividendams skyrė triskart daugiau nei planavo (7)

Kauno miesto savivaldybės kontroliuojama šilumos tiekimo bendrovė „ Kauno energija “ šiemet...

Teismas: „Lewben Investment Management“ neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų (1)

Investicijų bendrovei „ Lewben Investment Management “ nepavyko užginčyti jai nepalankaus...

Lietuvos šimtmečio verslininko rinkimai Balsavimas (15)

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga, Lietuvos verslo konfederacija ( LVK ) skelbia Lietuvos...

Top naujienos

„Žalgiris“ sužinojo savo varžovą pusfinalyje – teks kautis su Eurolygos čempionu Šaras: stengsimės aplošti geriausius (49)

Praėjus mažiau nei dviem valandoms po to, kai Kauno „Žalgiris“ namuose iš kovos dėl Eurolygos...

Jasikevičius prisiekė meilę „Žalgiriui“ ir pažadėjo klubui šviesią ateitį (71)

Kauno triumfas – Pirėjo krachas. Šturmuoti „Žalgirio“ tvirtovės atžygiavęs...

Svajonę įgyvendinęs „Žalgirio“ kapitonas: man, kaip kauniečiui, tokia pergalė yra nereali (12)

Beveik visą karjerą Kauno „Žalgiryje“ praleidęs Paulius Jankūnas ketvirtadienį įgyvendino...

Orai: savaitgalį šalį užlies šiluma – deja tik trumpam (4)

Paskutinė darbo diena bus gaivi, o nuo šeštadienio į šalį vėl atkeliaus maloni šiluma. Poilsio...

Tokias moteris galima pažinti iš tolo, jei žinai, ko ieškoti: vedusiems jos pavojingos (179)

Trečdalis susituokusių porų teigia, kad yra bent kartą žengę „į kairę“. Ir čia puikiai...

Nurodymas švenčiantiems žalgiriečiams: kas pirmas išeis namo, tam ryte į treniruotę

Po rungtynių Kauno „Žalgirio“ rūbinėje ilgai trenkė įvairių kartų klubui dedikuotos dainos...

JAV Valstybės departamentas nesikiš į Venckienės ekstradicijos procedūrą (283)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Valstybės departamentas nesikiš į buvusios teisėjos ir...

Europa, ruoškis: graikus darkart pranokęs „Žalgiris“ žengė į Eurolygos elitą (807)

Kauno „Žalgiris“ po 19-os metų pertraukos praveria Eurolygos finalo ketverto duris:...

Patikrino: devyni iš dešimties Lietuvos interneto vartotojų – vagys žala viršija 2,1 mlrd. eurų (526)

„Biški“ vagis nebūna“ – tokiu šūkiu autorių teisių organizacijos ketvirtadienį durė...

Prislėgtas „Olympiakos“ treneris: yra priežasčių tokiai serijos baigčiai (1)

Kostas Papanikolaou užsidirbo nesportinę pražangą, kurią iškart sekė techninė. Įniršęs...