Informacija apie žymiai augančius atlyginimus optimistiškai nuteikia tik dalį lietuvių. Piktinamasi ne tiek dėl pavydo, kad kaimynui pakilo daugiau, bet dėl netikėjimo, kad tai iš viso vyksta.
Dalis darbdavių išdidžiai kalba apie didinamus atlyginimus, nutylėdami, kad tą patį mokėdavo ir anksčiau, kad jie didėja tik oficialiai, nes atsisakoma ydingos praktikos dalį atlyginimo mokėti „vokeliuose“. Bendri statistiniai duomenys neatskleidžia ir to, kad atlyginimai žymiau kyla tik dalyje verslo ir pramonės sektorių, tuo tarpu, pavyzdžiui, nei su pramone, nei verslu tiesiogiai nesusijusiems pedagogams jie nesikeičia jau trejus metus.
Ne paslaptis, kad yra ir tyliai skaičiuojančių pelną bei nesiruošiančių kelti darbo užmokesčio, nes pritrūkę pigios darbo jėgos tikisi susirasti jos užsienyje. Kai kurie politikai teigia, kad geriau atidėti žymesnį atlyginimų kėlimą, nes priešingu atveju kylanti infliacija dar ilgam atidės euro įvedimą.
Atlygimus lygina su išmalda ubagui
Anot Lietuvos profesinės sąjungos (LPS) „Solidarumas“ pirmininkės Aldonos Jašinskienės, dalis darbdavių vis dar moka apgailėtinus atlyginimus. „Visi darbdaviai cypia žviegia, kad nėra darbuotojų, bet nesuvokia, kad šią problemą padėtų išspręsti kardinalus atlyginimų politikos bei požiūrio į darbuotojus keitimas. Dabartiniai atlyginimai yra kaip išmalda ubagui prie Aušros vartų“, - piktinosi LPS „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė.
Pasak A. Jašinskienės, dabar dauguma darbuotojų palieka Lietuvą ne todėl, kad jiems nepatinka šalis, o todėl, kad neturi už ką gyventi ir jaučiasi nuvertinti. Kaip pavyzdį A.Jašinskienė nurodė siuvimo įmonių vadovus, tarp kurių vis dar gajus požiūris, kad iš dabartinių darbuotojų reikia išspausti viską, kas įmanoma, o nelikus norinčių dirbti žada kviesti siuvėjas iš Šri Lankos ar Kinijos.
Pašnekovė iškėlė klausimą, kodėl darbingi žmonės turėtų pasilikti Lietuvoje, jei nemokėdami kalbos ir neturėdami darbui reikalingų įgūdžių gali greitai prasigyventi užsienyje?
Tuo tarpu Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Marius Busilas mano, kad žmogui niekada nebus gana.
„Lietuvoje dar nėra buvę tokio žymaus atlyginimų kilimo kaip šiemet, be to, galima prognozuoti bent 15 procentų darbo užmokesčio kilimą ir kitais metais. O lietuviai nepatenkinti, nes atlyginimas darbuotojams visada atrodo per mažas, kaip sakoma, pinigų per daug nebūna, nebent per mažai fantazijos. Manau, kad atlyginimai kyla pakankamai sparčiai“, - Verslosavaite.lt teigė M. Busilas.
Kelti atlyginimus verčia konkurencija ES darbo rinkoje
Pasak „Omnitel“ personalo skyriaus vadovės Ingos Biraitės, būtų keista, jeigu darbuotojas nenorėtų užsidirbti daugiau. Tačiau, teigia ji, „Omnitel“ nuolat seka atlygio rinkos pokyčius, nes dėl aukštos kompetencijos įmonės darbuotojai „medžiojami“ darbo rinkoje.
„Atlyginimų peržiūra vykdoma remiantis informacija apie atlyginimų pokyčius rinkoje, kurie pastaraisiais metais buvo tikrai ženklūs. Teoriškai atlyginimai turėtų kilti kartu su darbo našumu, tačiau itin didelė konkurencija darbo rinkoje sudaro sąlygas didesniam atlyginimų augimui. Juk ieškodami geriausių darbuotojų konkuruojame ne tik Lietuvos, bet visos Europos Sąjungos darbo rinkoje“, - Verslosavaite.lt teigė personalo skyriaus vadovė.
Aukštos kompetencijos darbuotojus išlaikyti stengiamasi ne tik mokant daugiau nei minimalų pragyvenimą garantuojančius atlyginimus, bet ir kuriant darbuotojų motyvavimo sistemas.
Pinigų dažnai pritrūksta tik atlyginimams
Pasak M. Busilo, svarbiausias bet kokios įmonės turtas – darbuotojai. „Darbdaviai visada vertina darbuotojus. Jei ne, tai tuoj turės pradėti vertinti, nes svarbiausia – ne įrengimai ar žaliavos, o darbuotojai“, - Verslosavaite.lt teigė M.Busilas.
Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovo, įmonės pelnas priklauso tik nuo visų darbuotojų darbo kokybės ir efektyvumo. Vis tik reikia pripažinti, kad Lietuvoje dar yra daug įmonių, kuriose darbo jėga vertinama kaip pigus ir neišsenkantis resursas. Pasak A.Jašinskienės, pelną uždirbusi darbo jėga pamirštama, kai reikia mokėti atlyginimus.
Dažnas darbdavys, paklaustas, kodėl darbuotojams nedidinamas darbo užmokestis, tvirtina, kad tam nėra lėšų. Tačiau panašu, kad atlyginimų kelti neleidžia ne mažas pelnas, o netinkamas lėšų paskirstymas.
„Vienos siuvimo įmonės savininkas kolekcionuoja prabangias mašinas, kuriomis net nevažinėja, o kelti darbuotojams atlyginimus kategoriškai nesutinka. Jis visiškai neatsižvelgia į tai, kad įmonė gauna daug užsakymų, darbuotojai labai įtemptai dirba po 8 valandas per dieną, iš jų reikalaujama dirbti kas antrą šeštadienį“, - paradoksalų pavyzdį pateikė A.Jašinskienė.
Didėja atlyginimai – auga infliacija
Tačiau atlyginimų dydį bei jų augimą lemia ne tik darbdavių požiūris į darbuotojus, bet ir politinės bei ekonominės priežastys.
„Svarbi kliūtis, stabdanti atlyginimų kėlimą – tai kartu auganti infliacija. Nors Pasaulio banko atstovai siūlė mažinti ekonomikos apsisukimus ir atlyginimų didinimą, tačiau Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK) laikosi nuostatos, kad norint sustabdyti emigraciją reikia palaikyti ekonomikos plėtrą. Tokiu atveju turime susitaikyti, kad spartesnė plėtra lemia didesnę infliaciją. Nusprendę mažinti infliaciją lėtinant ekonomikos plėtrą tikrai neturėsime galimybių kelti darbuotojų atlyginimus“, - galimus scenarijus aptarė LVDK vadovas Danas Arlauskas.
Tačiau D.Arlauskas įžvelgė ir pavojų, kuriuos gali lemti pernelyg sparčiai didinami atlyginimai. „Mes negalime radikaliai kelti atlyginimų, nes infliacija padidės iki tokių ribų, kad gali prasidėti nebesustabdomi, „sniego gniūžtės“ principu vykstantys procesai, o tai sukeltų ekonomikos perkaitimą“, – Verslosavaite.lt teigė D. Arlauskas.
Reikia didinti darbo našumą
Tačiau norint sustabdyti migraciją, reikia skubiai rasti kokių nors būdų, kaip didinti atlyginimus, teigia LVDK vadovas D. Arlauskas. Viena galimų išeičių – didinti darbo našumą, kurio kėlimą investuojant į naujas technologijas bei žinias turi skatinti Lietuvos Vyriausybė. Pasak pašnekovo, šiuo atveju tiktų kitose šalyse jau taikomos mokestinės paskatos.
A.Jašinskienė sutiko, kad vienas iš atlyginimo didinimo būdų – darbo našumo kėlimas, tačiau priminė ir Lietuvoje vis dar paplitusią praktiką, kai gamybos apimtys keliamas ne naujų technologijų pagalba, o dar labiau išnaudojant darbuotojus.
„Gamybos apimtys didinamos keliant darbo krūvį. Tačiau žmogus negali intensyviau dirbti, jei mechanizmas dirba nepkankamai greitai, todėl darbdaviai turi pasirūpinti naujų technologijų bei įrenginių diegimu“, - kalbėjo A.Jašinskienė.
Darbuotojus skriaudžia brangi gamyba ir prasta vadyba
Kaip pavyzdį pašnekovė pateikė įmones, naudojančias nuo sovietinių laikų likusias stakles.
„Seni įrenginiai lėti, naudoja be galo daug elektros energijos, todėl didžiąją dalį produkcijos gamybos sąnaudų sudaro energetiniai ištekliai. Investuodamos į naujus įrenginius, įmonės galėtų sumažinti gamybos išlaidas ir kelti atlyginimus“, - Verslosavaite.lt teigė A.Jašinskienė.
Tačiau, pasak siuvimo įmonės „Lelija“ generalinės direktorės Genės Zaveckienės, net ir investuojant į ekonomiškus įrenginius ne visada įmanoma sutaupyti tiek, kiek norėtųsi, nes nuolat kyla elektros energijos kainos.
A. Jašinskienės teigimu, resursų atlyginimų didinimui visada galima surasti, jei ieško kompetentingas žmogus: „Pavyzdžiui, Šiaulių baldų įmonės savininko netenkino tuometinių vadybininkų darbas. Matydamas, kad įmonė netrukus gali bankrutuoti, nusprendė pats perimti direktoriaus pareigas. Dabar jau matomi pokyčiai į gerąją pusę, kyla atlyginimai. Vadinasi, ir netinkama įmonės vadyba turi neigiamų pasekmių darbuotojams“.
Tačiau, pasak pašnekovės, pasitaiko atvejų, kai norėdami išlaikyti darbuotojus darbdaviai pakelia atlyginimus, bet sudaro prastesnes darbo sąlygas.
„Vienos įmonės vadovai stengėsi atlyginimus „pritempti“ iki Lietuvos vidurkio darbuotojams dirbant naktimis. Tokiu atveju darbuotojai gauna didesnius atlyginimus, tačiau išsenka, sutrinka jų bioritmai. Nepaisant to, jie aukojasi, kad tik gautų didesnį atlyginimą“, - apie atlyginimų kėlimą sveikatos sąskaita kalbėjo A. Jašinskienė.
Kaltina neprognozuojamą infliaciją
Anot „Lelijos“ generalinės direktorės G. Zaveckienės, būna atvejų, kai įmonės neturi galimybių kelti atlyginimų, nes su užsakovais dėl kainų tariamasi prieš metus.
„Negalime kelti atlyginimų tiek, kiek norėtume, nes pinigais iš dangaus nelyja. Produkcijos kainas su užsakovais deriname metams į priekį, o per tuos metus rinkoje vyksta pokyčiai, kurių tiksliai iš anksto niekas negali prognozuoti. Pavyzdžiui, prieš metus niekas nenumatė, kad šitiek pakils infliacija. Šiuo metu deramės dėl produkcijos kainų kėlimo 2008 metams, bet negalime jų kelti tiek, kiek norėtume, nes nepajėgsime konkuruoti rinkoje“, - Verslosavaite.lt teigė G. Zaveckienė.
Pasak pašnekovės, nepaisant minėtų kliūčių, visų pareigybių įmonės darbuotojų atlyginimai per pirmą šių metų pusmetį pakilo 15 procentų.
Eiliniai darbuotojai tyliai laukia
LPS „Solidarumas“ pirmininkė A. Jašinskienė teigė, kad dauguma atlyginimais nepatenkintų iniciatyvių žmonių jau paliko Lietuvą. Pasak pašnekovės, dalis besiskundžiančių mažu darbo užmokesčiu ir likusių Lietuvoje tik skundžiasi ir nieko nedaro bandydami pakeisti situacijos. LPS „Solidarumas“ pirmininkė pasiūlė atkreipti dėmesį, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nariai saugo savo interesus, kaip tuo piktinasi eiliniai žmonės ir kaip tie patys žmonės tyli, kai prireikia ginti savo pačių interesus.
„Žmonės negauna normalių atlyginimų, bet niekas nesiima drastiškų veiksmų, nes dar kažkaip pavyksta išsiversti, išgyventi. Tačiau dirbantis žmogus turi pirmiausia gerai pavalgyti ir pailsėti, o tai neįmanoma gaunant dabartinį darbo užmokestį“, - Verslosavaite.lt teigė profesinės sąjungos atstovė.
Pasak A.Jašinskienės, besijungiantys į konfederacijas ir kitas organizacijas darbdaviai jau pradeda suprasti, kad negerbdami ir nemokėdami padorių atlyginimų neišlaikys darbuotojų, bet dalis pramonininkų vis dar nevertina ir išnaudoja pasiryžusius Lietuvoje likti darbuotojus.
