aA
Jei Estija iš Baltijos šalių išsiskiria didžiausiu vidutiniu atlyginimu, „į rankas“ siekiančiu daugiau nei 1000 eurų, Lietuva pirmauja ne pagal tokį pagirtiną rodiklį – infliaciją, kur ji ne tik didžiausia iš Baltijos šalių, bet ir visoje Europos Sąjungoje.
Estija
© DELFI / Orestas Gurevičius

Estai gali pasigirti ir kur kas didesnėmis pensijomis, kurios siekia 410 eurų, kai Lietuvoje – 274 eurus, mažesniu nedarbu ir didesniu patrauklumu užsienio investuotojams.

Kodėl Lietuva niekaip nepaveja estų ir ką turėtume daryti kitaip - apie tai DELFI TV Gyvai konferencijoje diskutavo SEB banko vyr. analitikas Tadas Povilauskas ir ekonomistė Rūta Vainienė.

Algos skiriasi trečdaliu

Vidutinis atlyginimas Estijoje jau perkopė 1000 eurų „į rankas“ ribą ir siekia 1001 eurą, kai Lietuvoje jis per 300 eurų mažesnis.

Abu ekonomistai sutiko, kad išskirti vieno atsakymo, kodėl mes taip pralaimime, neįmanoma, tačiau yra keli reikšmingi, skaudūs veiksniai.

„Tenka pripažinti, kad estai dirba geriau už mus, našiau, yra geresni. O kas jiems leidžia dirbti našiau – jie daugiau investavę į aukštąsias technologijas. Be to, puikiai žinome, kaip seniai ten galioja nulinis pelno mokesčio tarifas, taikomas visoms investicijoms. Kol pelnas nepaskirstomas – tol jis nėra apmokestinamas.

Didesnės algos, pensijos: kodėl nuo estų atsiliekame vis stipriau
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Vadinasi, kai žmogus turi gerus įrankius darbui – su jais jis žymiai daugiau gali sukurti. Antra priežastis, greičiausia, yra šešėlis, nes mūsų aplinka yra palanki jam egzistuoti“, – sakė R. Vainienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad estai labiau linkę mokėti mokesčius, nes pasitiki savo valdžia.

„Iš tikrųjų mes skiriamės labai nedaug. Bet jie 20 proc. svarbiausių dalykų padaro geriausia, todėl gauna 80 proc. to gerumo pasekmių“, – kalbėjo ekonomistė.

T. Povilauskas pažymėjo, kad mes kone visąlaik atsilikome nuo estų, bet, blogiausia, kad jų neprisivejame.

„Mes startavome iš panašios pozicijos, tačiau jie po nepriklausomybės padarė labai greitą proveržį. Kodėl? Nes turėjo Suomiją šalia, priėmė jų kultūrą, todėl tas šešėlis, vokelių mastas yra mažesnis. Jie turi gerus kaimynus.

O 30 proc. algų skirtumas jau yra nuo 1995 metų, gal tik 2005–2008 metais buvome priartėję prie estų. Mes turime diskutuoti, kodėl pastaraisiais metais taip pradėjome atsilikti“, – teigė jis.

Nesugebame paprasčiausių dalykų

T. Povilauskas svarstė, kad algos Lietuvoje žemesnės ir dėl kitokios ekonominės struktūros nei Estijoje.

„Jei pas mus žemės ūkį vis dar užima 8 proc. darbo jėgos, Estijoje – tik mažiau nei 3 proc., o visi suprantame, kad žemės ūkyje atlyginimai mažesni, kaip ir sukuriama mažesnė pridėtinė vertė.

Estijoje daugiau vystomi IT, NT, aptarnavimo sektoriai, kurie sudaro daug didesnę dalį šalies ekonomikos. Štai trečdalis Lietuvos ekonomikos – prekyba, kur perku-parduodu, o algos mažos, dalis šešėlyje. Todėl pas mus dar ir nemaža pajamų nelygybė“, – paminėjo jis.

R. Vainienė teigė, kad, tai, jog vystome daug sektorių – ir prekybą, ir paslaugas, ir pramonę, – kaip tik yra džiuginantis faktorius, kurį turėtume išnaudoti.

Tačiau to padaryti, ekonomistės teigimu, nesugebame dėl paprasčiausių dalykų.

„Mes užstringame ir neišnaudojame vietų, kur galima padaryti rimtą proveržį. Pavyzdžiui, turime puikią gamybinę pramonę. Kas trukdo pirkti naujausias technologijas. Arba nulinis pelno apmokestinimas. Atrodo smulkmena, vienu metu mes irgi jį turėjome, paskui atšaukėme, o estai to nedaro, jie yra nuoseklūs.

Ko labiausia trūksta – kad mes netapome holdingų šalimi, kad bendrovės, vystančios veiklą Lietuvoje, nenori čia turėti mamos, nes jiems palankiau savo holdingus matyti Olandijoje, toje pačioje Estijoje, kur palankesnė mokestinė aplinka. Šioje vietoje mes pralaimėjome“, – apgailestavo pašnekovė.

Anot jos, Lietuvai trūksta nulinio pelno mokesčio lengvatos.

„Estai tą padarė ir to laikosi, o ne taip, kaip mes, – tai mes gražūs, tai mes protingi, tai mes taikome lengvatą, tai atšaukiame. Jie yra nuoseklūs. Pas juos nėra pelno mokesčio įstatymo ir viskas. Kol jie nepaskirsto pelno gyventojams, tol moka nulį. Įsivaizduojate, kokia motyvacija investuoti.

Atsimenu, kad ta idėja gimė Lietuvoje, todėl jie mus čia nukopijavo“, – pareiškė R. Vainienė.

Dėl „Sodros“ grindų, kurias turi estai, nuomonės išsiskyrė

Nuoseklūs estai yra apskritai visoje mokesčių politikoje.

„Tarkime, jie apie mokesčių pakeitimus 2018 metams jau buvo nusprendę šių metų pavasarį, netgi žiemą jau buvo pasakyta, kad bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). O Lietuvoje nežinai, kas bus, viskas kaitaliojasi“, – sakė T. Povilauskas.

Nuo kitų metų pradžios Estijoje didinamas ne tik NPD, bet ir minimali alga, kuri kils iki 500 eurų. Tuo metu Lietuvoje nuo sausio 1 d. MMA sieks 400 eurų.

„Valdžia turi pasižadėti, kokias sąlygas padarys, ir jų nekeisti.

Dabar, vietoje „Sodros“ lubų gavome grindis, – nusijuokė. – Atrodo, kad kiekvienoje srityje, kur viskas atrodo paprasta, primityvu, kaip dvi kapeikos, kur kuriama didžioji pridėtinė vertė, mes patys sau Seimo rankomis veriamės kilpą“, – sprendimą įvesti „Sodros“ grindis, pamirštant lubas, kritikavo ji.

Didesnės algos, pensijos: kodėl nuo estų atsiliekame vis stipriau
© DELFI / Kiril Čachovskij

DELFI primena, kad „Sodros“ grindimis siekiama nustatyti, kad už ne visą darbo laiką dirbančius darbuotojus darbdavys mokėtų mokesčius nuo ne mažesnės sumos nei minimali mėnesinė alga (MMA) tam, kad dirbantieji sukauptų būtinąjį stažą pensijai. Estiją turi įvedusi tiek mokesčių lubas, tiek grindis.

T. Povilauskas nesutiko su R. Vainiene: „Sodros“ grindis vertinu gerai, nes manau, kad tai vienas būdų kovoti su šešėliu. Suprantu, kad tikrai bus nepatenkintų, bet yra išimtys, kad grindys negalios pensininkams, žmonėms iki 24 metų, jei tai bus 2–3 darbas. Žinau, kad yra priešpriešos, bet kažkas turi keistis.“

Tačiau R. Vainienė teigė, kad nors padarytos tam tikros išimtys, pamiršti pagal individualią veiklą savarankiškai dirbantys asmenys: „Vertinu neigiamai, dėl to, kad tarp 200 tūkst. asmenų, kurie gauna mažiau nei minimalų atlyginimą, tikrai ne visi yra „šešėlininkai“, pinigus gaunantys tik vokelyje.

Rūta Vainienė
Rūta Vainienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Be to, yra daugybė asmenų, gal turinčių savo ūkį ir, pavyzdžiui, dirbančių kaimo parduotuvėje. Jiems toks variantas tiesiog tinka. Tačiau individualia veikla užsiimantys asmenys tikrai užmiršti“, – tvirtino R. Vainienė.

„Tai yra smulkmena, apie kurią nepagalvota, – paprieštaravo T. Povilauskas. – Tie žmonės moka daug mažesnį tarifą nuo pusės savo pajamų, kurioms dar yra taikomos lubos. Taigi jie ir taip moka daug mažiau nei samdomi darbuotojai.“

„Tačiau jiems stažas pensijai susikaupia tik tada, kai jie mokesčius sumoka nuo vienos minimalios algos“, – atkreipė dėmesį R. Vainienė.

T. Povilaitis pridūrė, kad reikia prisiminti, jog nesant grindų, ne visi žmonės sukaups būtiną stažą pensijai: „Pagalvokime apie tokių žmonių socialinį draudimą. Jeigu žmogus dirba nepilnu etatu ir turi ūkį, tai, greičiausia, kad nesukaups pinigų būsimai pensijai, bus paliktas nežinomybei.“

„Bet palaukite, jei žmogus gaus 38 eurus algos per mėnesį ir turės sumokėti 124 eurus „Sodrai“, čia jau žinomybė, – klausė R. Vainienė. – Po 40 metų tos „Sodros“ gal išvis nebus, kai yra tokia demografinė situacija.“

Tadas Povilauskas
Tadas Povilauskas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot ekonomistės, korektiškiausia būtų, jei mažiau nei MMA uždirbantys darbuotojai galėtų patys savanoriškai pateikti prašymus mokėti mokesčius kaip nuo MMA tam, kad kauptųsi būtinas stažas pensijai.

Pensijų apmokestinimas ir progresiniai mokesčiai

Nors Lietuvoje dažnai kritikuojama tai, kad šalyje yra dideli darbo mokesčiai, T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad darbo apmokestinimas Estijoje nuo Lietuvoje skiriasi nestipriai.

„Jeigu žiūrėtume į darbo apmokestinimą, mes esame kone identiški su estais, esminių skirtumų, sakyčiau, nėra, todėl pirštu į tai nebaksnočiau, kodėl atsiliekame nuo estų“, – sakė jis.

Vis dėlto R. Vainienė išskyrė vieną itin ryškų skirtumą – Estijoje pensijos yra apmokestintos. Apie tai buvo kalbėta ir Lietuvoje, tačiau socialinių reikalų ir darbo ministras L. Kukuraitis dar šių metų balandį užsiminęs, kad Lietuvoje jos nėra apmokestintos, vėliau ramino, kad to daryti bent kol kas nesiruošiama.

Kad šioje vietoje Lietuvai nevertėtų sekti Estijos pavyzdžiu sutarė ir abu ekonomistai.

„Manau, kad pensininkams tai nepatiktų. Nors Estijoje nuo 2018 m. NPD didės iki 500 eurų, todėl iš esmės GPM įsijungs tik jei tavo pensija viršys 500 eurų. Vadinasi, vidutinės pensijos nėra apmokestinamos. Bet vis tiek būčiau linkęs Lietuvoje jų visiškai neapmokestinti“, – sakė T. Povilauskas.

Didesnės algos, pensijos: kodėl nuo estų atsiliekame vis stipriau
© DELFI / Domantas Pipas

Užtat vienam iš konferencijos žiūrovų paklausus, gal situaciją Lietuvoje pagerintų progresinių mokesčių įvedimas ir tai padėtų prisivyti Estiją, abu ekonomistai nepritarė, o R. Vainienė teigė išvis nesuprantanti, kodėl lietuviai taip nori progresinių mokesčių ir pavadino juos pavydo mokesčiais.

„Labai jiems nepritarčiau. Mes jau ir taip turime progresyvumų – turime „Sodros“ grindis, bet neturime lubų, todėl jau per „Sodrą“ yra didžiausias progresyvumas. Be to, tik dar labiau išgąsdintume aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus.

Tai yra pavydo dalykas, ir aš nežinau, iš kur jis kildinamas, gal reikia kitos srities mokslininkus pasitelkti, iš kur tiek daug pavydo. Progresiniai mokesčiai vadinami pavydo mokesčiais, nes žmonės visada galvoja, kad tai bus taikoma turtingiems, bet tik ne jiems. Daugiau uždirbantieji ir taip sumoka daugiau, ir man šitas dalykas nesuprantamas.

Estai to pavydo neturi, o mums reikia prieiti ekonominės išpažinties, kodėl tas pavydas yra, nes tai baisi nuodėmė, tikrai“, – sakė R. Vainienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

ECB ir Anglijos bankas sieks susitarimo

Europos centrinis bankas (ECB) ir Anglijos bankas , centrinis Jungtinės Karalystės (JK) bankas,...

Išrinkti geriausi 2018 metų startuoliai

Šiemet jau šeštą kartą vyko didžiausio jauno verslo portalo „BZN start“ organizuojami...

Pensijų kaupimas: į kokias šalis lygiuojamės? (10)

Daugelio dirbančių gyventojų kitąmet laukia svarbūs pokyčiai, ypač jaunesnio amžiaus...

Seimas nusiteikęs didinti alkoholio akcizą (33)

Nuo kitų metų pavasario turėtų brangti stiprūs alkoholiniai gėrimai, nes Seimas linksta didinti...

Oficialu: „Moody's“ kitąmet Vilniuje atidarys savo biurą (6)

Tarptautinė kapitalo rinkų bendrovė „Moody's Corporation“, teikianti kredito reitingų, rinkos...

Top naujienos

Kodėl Skvernelis tapo profsąjungų taikiniu: šita valdžia iš kokios pusės bepažiūrėsi atrodo blogai (583)

Mokytojų profesinių sąjungų veiksmai sukūrė precendentą, kuris yra linkęs kartotis ateityje,...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (50)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Teismas patvirtino: Kručinskų vaikai buvo paimti teisėtai (651)

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė, todėl jie...

Smūgis durelėmis į kitą automobilį nebūtinai baigsis deklaracija – žinovai mato spragų (164)

Galimybė eismo įvykio deklaraciją pildyti tada, kai automobilio šonas paženklinamas greta...

Puidoko pataisas dėl vaiko teisių stabdo Seimo teisininkai (9)

Seimo teisininkai stabdo „valstiečio“ Mindaugo Puidoko inicijuotas pataisas vaiko teisių...

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (74)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

SGD terminalą dabar nori pirkti: kas pasikeitė (410)

Parlamentui priėmus svarstyti įstatymų projektus, kurie sukurtų teisinį pagrindą suskystintų...

Kauną drebinusiems „Ryto“ fanams liūdna net ne dėl rezultatų – apgailestauja dėl klubo vadovų (85)

Po LKL dvikovos Kaune, kur Vilniaus „Rytas“ nusileido „Žalgirio“ komandai 86:95, sostinės...

Vilniuje rengiamasi statyti unikalų pėsčiųjų tiltą per Nerį (68)

Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir...

Nešioja klastotes patys to nesuprasdami: ekspertas paaiškino, kaip nepasimauti ant sukčių kabliuko (1)

Artėjančios Kalėdos – šeimos, draugų, puikiai praleisto laiko ir žinoma, dovanų metas. Ar...