Finansų dienraštis „Handelsblatt“ pranešė, kad, 2019 m. Turpane Sindziango provincijoje statant bandomąją trasą, galėjo būti naudojamas priverstinis darbas.
„Volkswagen“ nurodė nepastebėjusi jokių su šiuo projektu susijusių žmogaus teisių pažeidimų įrodymų, tačiau tikrinsianti bet kokią pasirodžiusią naują informaciją.
Be to, „Volkswagen“ pridūrė, kad su bendrove „SAIC“, su kuria Kinijoje turi įsteigtą bendrą įmonę, kalbasi „apie tolesnę veiklos Sindziango provincijoje kryptį“ – manoma, jog tai yra aiškus ženklas, kad įmonių grupė patiria vis didesnį spaudimą dėl savo veiklos regione.
„Šiuo metu įtemptai analizuojame įvairius scenarijus“, – teigiama bendrovės „Volkswagen“ pranešime.
Po to, kai praėjusią savaitę Vokietijos chemijos milžinė „BASF“ paskelbė pasistengsianti kuo greičiau pasitraukti iš dviejų Sindziange įsteigtų bendrų įmonių, vis garsiau imta reikalauti, kad ir „Volkswagen“ persvarstytų savo veiklą šioje provincijoje.
Žmogaus teisių aktyvistai jau metų metus kaltina Pekiną dėl Sindziange gyvenančių uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atžvilgiu taikomų žiaurių priemonių, tokių, kaip priverstinis darbas ar įkalinimas lageriuose.
Pekinas kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais atmeta ir teigia, kad jo veiksmai Sindziange padėjo įveikti ekstremizmą ir paspartinti regiono plėtrą.
„Volgswagen“ jau nuo seno sulaukia klausimų dėl savo gamyklos Sindziango Urumčio mieste, kuri buvo atidaryta 2013 m. ir kurią bendrovė valdo kartu su savo partnere bendrove „SAIC“.
Per praėjusiais metais bendrovės „Volkswagen“ užsakymu atliktą auditą jokių priverstinio darbo įrodymų tarp 197 gamyklos darbuotojų nenustatyta.
Tačiau audito ataskaitą rengusi konsultantų firma pripažino, kad Kinijoje „kyla sunkumų renkant duomenis“ auditui atlikti.
Tiesa, audito metu bandymų trasa Turpane nebuvo tikrinama.
„Uždraustoji zona“
Pastarosiomis dienomis bendrovės „Volkswagen“ trauktis iš neramaus Kinijos regiono ėmė prašyti ir politikai iš kanclerio Olafo Scholzo trišalės socialdemokratų, žaliųjų ir partijos FDP narių koalicijos.
Sindziangas „Vakarų bendrovėms, įskaitant „Vilkswagen“, turi tapti uždraustąja zona“, – dienraščiui „Tagesspiegel“ sakė Vokietijos parlamento žmogaus teisių komiteto pirmininkė ir partijos FDP narė Renata Alt.
„Žmogaus teisių padėtis Sindziange yra tokia katastrofiška ir neskaidri, kad Vokietijos bendrovės neturėtų ten dirbti“, – pridūrė parlamentaras Frankas Schwabe iš socialdemokratų partijos.
Vokietijos bendrovė „BASF“ penktadienį pirma parodė pavyzdį, paskelbdama pasistengsianti greičiau parduoti jai priklausančią dviejų Sindziango įmonių dalį, kaip pagrindinę priežastį nurodydama su aplinkos apsauga ir prekyba susijusius klausimus.
Tačiau tokį sprendimą ji priėmė po to, kai transliuotojas ZDF ir žurnalas „Der Spiegel“ pranešė, kad vienos iš jos partnerių Kinijoje – bendrovės „Markor“ personalas galimai yra susijęs su uigūrų teisių pažeidimais.
Anot šių pranešimų, bendrovės „Markor“ darbuotojai lankydavosi uigūrų namuose, kad juos šnipinėtų.
Vokiečių bendrovė pareiškė, kad eilinio audito metu nei vienoje iš bendrų įmonių nebuvo nustatyta jokių žmogaus teisių pažeidimų, tačiau žiniasklaidos pranešimuose „pateikiami rimti kaltinimai, leidžiantys įtarti veiklą, prieštaraujančią bendrovės „BASF“ vertybėms“.
Kada planuoja galutinai parduoti savo investicijas į bendras įmones, „BASF“ nenurodė ir pabrėžė, kad Kinijoje yra prisiėmusi ilgalaikių įsipareigojimų, tokių, kaip naujo 10 mlrd. eurų vertės cheminio komplekso statybos pietinėje Gvangdongo provincijoje.
Berlyne įsikūrusio Kinijos tyrimų instituto analitikė Katja Drinhausen sakė, kad ši atsargi formuluotė reiškia, „jog tokios tarptautinės bendrovės, kaip „BASF“ ir „Volkswagen“ ne tik turi teisinių ir sutartinių įsipareigojimų, bet ir patiria politinę riziką“, todėl joms tenka kruopščiai pasverti savo atsakymą į prieštaringai vertinamus įvykius Sindziange.
Atsižvelgiant į visus šiuos dalykus, „mažai tikėtina, kad bus greitai pasitraukta“, – pridūrė ji.
