aA
Seimui pritarus Užimtumo sistemos pakeitimams, tarnyba jau ruošiasi skirstyti bedarbius į pasirengusius ir nepasirengusius dirbti asmenis. Bedarbiai, kurie per metus du kartus atsisakys tinkamo darbo pasiūlymo ar gaus pajamas iš nelegalios veiklos, praras sveikatos draudimą. Darbdavių atstovas sako, kad pokyčių darbo rinkoje greitai nepamatysime, o numatyta kontrolė ir priemonės kelia klausimų, ar pasiteisins realybėje.

Apie 30 tūkst. asmenų gali būti priskirti nepasirengusiems dirbti

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė, kad tarnyba – pokyčiams pasiruošusi. O Seimo priimti įstatymo pakeitimai paremti jau vykusiais pilotiniais projektais.

„Atvejo vadybos principu buvo dirbama pilotinėse savivaldybėse. Įvertinti tų savivaldybių pasiekti rezultatai ir tai, kad ne kiekvienas žmogus yra pasirengęs darbo rinkai, tikrai ne kiekvienam žmogui reikią darbą siūlyti tol, kol jis nepasirengęs. Manau, kad Užimtumo tarnyba pokyčiams pasirengusi ir juos įgyvendinti taip pat.

Yra numatyti labai aiškūs kriterijai, kada žmogus gali būti besirengiantis darbo rinkai, tačiau iš tiesų kiekviena situacija bus vertinama labai individualiai ir svarbiausia yra nesuskirstyti žmones, svarbiausia yra atskirti tuos žmones, kuriems iki tol, kol jie bus pasirengę priimti pasiūlymą dirbti, dar reikia papildomų paslaugų. Tai yra žmonės, kurie turi mobilumo problemų, susisiekimo problemų, šeiminių įsipareigojimų, tie žmonės, kurie turi įvairiausių finansinių skolų ir negali priimti darbo pasiūlymo tol, kol neišspręs ar bent nesusidėlios kelio, kaip tos problemos sprendžiamos. Socialinės atskirties žmonės, kuriems reikia dar kitų papildomų paslaugų.

Svarbu aiškiai pasakyti, kad ne visi Lietuvoje žmonės gali dirbti be papildomos intervencijos, kad daliai tikrai reikalinga kompleksinė ir labai individuali pagalba ir, kad tik tie žmonės, kurie gali priimti pasiūlymą dirbti, jie turi būti siunčiami darbdaviui. Siekiama atsisakyti tų judesių, kurie šiuo metu kelia ne pridėtinę vertę, bet papildomus trikdžius“, – komentavo I. Balnanosienė.

Kaip informuoja Užimtumo tarnybos direktorė, peržiūrėjus visus šiuo metu registruotus ir darbo ieškančius Lietuvos gyventojus matyti, kad nuo liepos 1 dienos apie 30 tūkst. asmenų bus priskirti nepasirengusiems dirbti.

Inga Balnanosienė
Inga Balnanosienė
© DELFI / Andrius Ufartas

„Jiems bus reikalinga iš karto didesnė intervencija ir papildomos paslaugos, tačiau šių žmonių tikrai gali būti ir daugiau, po to kai bus kompleksiškai taikoma ne tik žmogaus profilis ar nustatomas atitolimas nuo darbo rinkos, tačiau ir daugiau išsamiau tiriama kiekvieno žmogaus situacija“, – priduria I. Balnanosienė paaiškindama, kad toks skaičius pirminis, netaikant giluminio interviu metodo.

Pasirengusiesiems dirbti turėtų būti priskirta apie 40-50 tūkst. asmenų.

„Tie žmonės, kurie aktyvūs darbo rinkoje. Jie užsiregistruoja dėl to, kad keičia darbą, nes po studijų nerado, po profesinės mokyklos nerado, nes sugrįžta iš kažkur. Tie žmonės tokie, kurie nuolat yra aktyvūs“, – sako pašnekovė.

Greitų rezultatų nesitiki, klausimų kyla dėl kontrolės

Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas pirmiausia pastebėjo, kad pokyčiai įgyvendinti darbdavių „ašarų dėka“, atsižvelgiant į ne kartą teiktus prašymus.

Vis dėlto, nors įstatymas įsigalios netrukus, darbdavių atstovas nemano, kad pokyčiai pačioje darbo rinkoje pasimatys greitai.

„Aš kol kas matau nemažai tokių kliūčių, kurios neleis mums to tikėjimo paversti realiais darbais. Kažkiek pajudėsime į priekį, bet artimiausiu metu, šiais metais, nebus jokių grandiozinių pokyčių. Daug prirašyta apie tai, kad jei trūksta kvalifikacijos yra pameistrystė, neformalus mokymas. Labai gerai žinau šitą sritį, nes ir Švietimo tarybos narys esu, žinau, kiek skiria pinigų. Tam reikia tikrai daug pinigų, o visiems šitiems dalykams skirta labai mažai. Būtent dėl finansinių išteklių stokos mes negalėsime pilna apimtimi realizuoti, kadangi tų bedarbių bus žymiai daugiau nei pinigų.

Kitas dalykas, labai gera priemonė, kad jeigu žmogus per metus du kartus nesusigundo kažkokiu darbu, arba jeigu gauna informaciją Užimtumo tarnyba, kad jis dirba nelegaliai, čia yra viskas gerai, bet kaip tai realizuoti praktiškai? Pagal kokią žinią? Pasakė kaimynas? Kažkas anonimiškai? Kaip įrodyti, kad jis dirba nelegaliai, kad jis iš tikrųjų gauna kažkokių pajamų? Čia nebus taip paprasta. Turi būti labai stiprus ryšys su savivalda, su bendruomenėmis, galų gale tai teisiškai reikės dar įrodyti“, – pastebėjo D. Arlauskas.

Danas Arlauskas
Danas Arlauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

I. Balnanosienė atsakydama į šią kritiką nurodė, kad ir „Roma nebuvo pastatyta per dieną“. Dėl to suprantama, kad pokyčiai neįvyksta greitai, reikalingas susitelkimas.

„Jei kalbame apie nelegalų darbą, tai nustatys tos institucijos, kurios ir turi tai daryti. Ir dabar gauname informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės darbo inspekcijos, iš Muitinės departamento, jei žmogus vykdo neteisėtą ar nelegalią veiką. Jei dabar galime reaguoti tik iš antro karto, kas yra beveik neįmanoma apie tą patį žmogų per vienerius metus gauti du pranešimus apie jo neteisėtą veiką, tai dabar jau galėsime reaguoti iš karto. Bet pranešimas, aišku, kad turės būti oficialus ir pagrįstas faktais, ne kažkoks įtarimas. Jei yra įtarimas, tai vėlgi turėtų visuomenė lygiai taip dalyvauti šiame procese ir labai aiškiai turime susitarti, ko mes netoleruojame Lietuvoje. Jei visi sakome, kad netoleruojame nelegalaus darbo, tai faktas, kad visi apie jį turime pranešti. Pranešti tiems, kas turi tikrinti, ar darbas yra nelegalus“, – atsakė I. Balnanosienė.

Vien panaikinti sveikatos draudimą gali nepakakti

Numatyta, kad nuo liepos mėnesio bedarbio statuso žmogus gali netekti, jeigu be svarbių priežasčių du kartus per 12 mėnesių nuo tinkamo darbo pasiūlymo pateikimo atsisakytų siūlomo darbo. Taip pat bedarbio statusas būtų panaikinamas tuo atveju, jei būtų nustatoma, kad asmuo gauna nelegalias pajamas. Šio statuso panaikinimas reiškia, kad žmogus netektų privalomojo sveikatos draudimo. Anot darbdavių atstovo, vien tokios priemonės gali nepakakti, norint žmones paskatinti grįžti į darbo rinką ar atgrasyti nuo šešėlinės veiklos.

„Manau, kad neužteks šitų priemonių, jeigu mes susiejame tik su sveikatos draudimu. Tai nėra labai didelė įmoka. Jeigu žmogus gauna pašalpas, žmogus nedirba, bet išvažiuoja kažkur į užsienį, klausimas, iš kokių lėšų, kaip tu turi galimybes sumokėti Ispanijoje ar Turkijoje kurorte kažkur, o esi bedarbis ir dar pašalpas gauni.

Kitas dalykas, ar mes susiesime su kitomis pašalpomis. Šeima, keturi žmonės, jie nieko nedirba, atsisako darbo, bet taigi yra įvairiausių dar pašalpų ir savivaldos, šildymas, kuras, pravažiavimas, vaiko pinigai. Manau, kad mes turime kompleksiškai visa šitai žiūrėti. Ką mes matome? Matau, kad pas mus daugėja žmonių, kurių poreikiai labai sumažėjo, tada jis nusileidžia į žemesnį lygį, kažkiek prisitaiko prie gyvenimo ir dingsta motyvacija apskritai būti darbo rinkoje“, – pastebėjo D. Arlauskas.

I. Balnanosienė pabrėžia, kad įstatymo logika nėra sužlugdyti žmogų ir atimti išmokas.

„Siekiama atvirkščiai individualizuotos kompleksinės pagalbos tiems, kurie eilę metų buvo mūsų visuomenėje be kažkokių intervencijų.

Mes turime tokią situaciją, jei žmogus gali gyventi iš paramos, tai yra ne žmogaus problema, o jau valstybės problema, nes jo interesai labai maži. Reiškia ir vaiko interesai tokioje šeimoje ir socialinės aplinkos interesai to žmogaus bus maži ir tik mažėjantys. Dėl to reikės atsargiai, individualiai žiūrėti. Sieksiu, kad nei vienas žmogus nebūtų išbrauktas iš kažkokio sąrašo, bet kad žmogus gautų paslaugą“, – teigė ji.

Pokyčiai bedarbiams
Pokyčiai bedarbiams
© socmin.lt nuotr.
www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(85 žmonės įvertino)
2.6000

„Teltonikos“ vadovas Arvydas Paukštys – apie sudėtingą pasitraukimą iš Rusijos ir tęsiamą prekybą su Kinija

Aukštųjų technologijų lietuviška bendrovė „ Teltonika IoT Group “ šiuo metu sprendžia ne...

Ukrainos turizmo atstovė: kol kas sunkiai įsivaizduoju ukrainiečius ir rusus viename viešbutyje (3)

Karas Ukrainoje tapo dar vienu žiauriu smūgiu po pandemijos mėginančiam atsitiesti šios šalies...

Ekspertai: bankrotų bus, bet esame turtingesni ir geriau pasiruošę nei per ankstesnę krizę (1)

Nedaug vadovų susidūrė ir žino, kaip veikti didžiulės ir staigios infliacijos sąlygomis. Kokie...

Teismas nutarė nepriimti „Inter RAO Lietuvos“ skundo FNTT dėl jai skirtų sankcijų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį nutarė nepriimti Rusijos energetikos...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Putino bendrakursis KGB akademijoje: Rusijos elitas perversmą surengtų tik vienu atveju

Buvęs KGB karininkas, šiuo metu Jungtinėse Amerikos valstijose ( JAV ) gyvenantis, kartu su V....

Apie 10 proc. gyvenančių skurde dirba pilnu etatu: ateitis gali būti dar niūresnė (3)

Statistika rodo, kad skurdo skalėje iš trečios vietos peršokome į šeštą. Vargetų skaičius...

Italijos policija nepraleido haubicų, gabentų į Ukrainą įtarimų pareigūnams sukėlė sunkvežimį vairavęs asmuo (4)

Neapolio policija nepraleido ir grąžino į Persano di Salerno karinę bazę tris vilkikus, kurie...

Iraną supurtė galingas žemės drebėjimas: po betono nuolaužomis žuvo mažiausiai 5 žmonės, dešimtys sunkiai sužeistų

Pietų Irane mažiausia penki žmonės žuvo ir dar per 80 buvo sužeisti anksti šeštadienį...

Elektros tiekėją pasirinkęs vyras pasijuto apgautas: pasirašęs sutartį gavo žinią apie pakeistą kainą (24)

Atsakingų institucijų patarimai, kaip pasirinkti elektros tiekėją, nebūtinai apsaugo vartotojus...

Karas Ukrainoje. Ukraina: turime informacijos apie galutinį Baltarusijos įtraukimą į karą

Savo naktinėje kalboje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos bombardavimas...

Lenkijos URM perspėjo savo piliečius: ragina nevykti į Baltarusiją – rizika labai didelė

Lenkijos užsienio reikalų ministerija rekomendavo šalies piliečiams susilaikyti nuo kelionių į...

Išgirdusi pusseserės prašymą dėl dovanų per vestuves apstulbo: to reikalauti nepadoru

Vasara – vestuvių metas. Šventė graži, kupina meilės , tačiau tam tikros mados aptemdo...

Paulius Jurkevičius. Keliauk, nesiskųsk dėl niekų, melskis už likusį slėptuvėje

Kam raketos ir sprogimai, o kam – lagaminai ir kuprinės. Kam raketos ir oro pavojus, o kam –...