„Lietuva derybų metu EK ne kartą teikė konkrečius argumentus dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių 2022–2023 metais, dėl kurių išsitęsė nacionalinės diskusijos dėl mokestinių pakeitimų ir kurios užkirto kelią plane numatytų rodiklių įgyvendinimui numatytais terminais“, – rašoma ketvirtadienį ministerijos išplatintame pranešime.

Antradienį EK pranešė, kad priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Šiomis lėšomis finansuojamas planas „Naujos kartos Lietuva“.

EK taip pat nurodė, kad į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos kol kas neatsižvelgta, bet dar skyrė mėnesį, per kurį šalis gali pateikti galimas papildomas pastabas šiuo klausimu.

Finansų ministerija nurodė, kad ir toliau laikosi nuomonės, jog pateikti argumentai yra pakankamai svarūs.

„Lietuvos EK vertinimui pateiktos objektyvios aplinkybės apima šiuos aspektus: itin didelį ekonominį neapibrėžtumą 2022 m. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, lėtėjantį ekonomikos augimą 2022–2023 metais (įskaitant numatomą neigiamą ūkio augimą šiemet), aukštą infliacijos lygį šalyje (Lietuvoje 2022 m. infliacija buvo bene dvigubai didesnė nei euro zonos vidurkis), tarptautinėse rinkose ženkliai išaugusį energijos kainų lygį, neigiamai veikiantį šalies ūkio konkurencingumą, spartų ir ženklų palūkanų normų išaugimą euro zonoje, sukėlusį finansinį spaudimą namų ūkiams ir verslui, poreikį karo ir energijos kainų šoko akivaizdoje mobilizuoti valstybės resursus pagalbos priemonių verslui rengimui, ilgiau nei planuota užtrukusių konsultacijų su socio-ekonominiais partneriais dėl mokestinių pasiūlymų paketo, šalies teisės aktuose numatytą minimalų 6 mėnesių įsigaliojimo terminą mokesčių srities pakeitimams“, – nurodoma pranešime.

Dabartinė Lietuvos RRF plano vertė – 3,85 mlrd. Eur (2,3 mlrd. Eur dotacijų ir 1,55 mlrd. Eur paskolų). Lietuva 2021 m. rugpjūtį jau gavo 289 mln. Eur išankstinį finansavimą, o 2023 m. gegužę – 542 mln. Eur pirmąją išmoką.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją