Nuo 2015 iki 2017 m. Latvijos Konkurencijos taryba vykdė tyrimą ir išsiaiškino, kad keturios statybinėmis medžiagomis prekiaujančios įmonės ir dvi statybines medžiagas gaminančios įmonės sudarė kartelį. 2017 m. KT nustatė, kad įmonės ilgą laiką derino kainas tarpusavyje ir dirbtinai palaikė aukštas kainas, todėl skyrė joms pinigines baudas, kurių bendra suma apytikriai sudarė 5,8 mln. eurų.
Šiuo metu šis sprendimas svarstomas.
Tiriant pažeidimo bylą, „DEPO DIY“ įstatymų nustatyta tvarka pateikė paaiškinimus, susijusius su valdžios institucijų gautais įrodymais. Po to, kai tyrimas buvo baigtas ir priimtas galutinis sprendimas, KT nustatė, kad įmonės pateikti paaiškinimai buvo neišsamūs.
Tyrimo metu „DEPO DIY“ negalėjo pakomentuoti konkrečių įmonės elektroninių adresų sąrašų aiškindama tai tuo, kad jie neva yra seni, tačiau po kelerių metų, bylinėjimosi metu pateikė išsamius tų pačių sąrašų paaiškinimus.
Už tai, kad tyrimo metu „DEPO DIY“ padarė procedūrinį pažeidimą – nepateikė KT išsamios informacijos – įmonei buvo paskirta 701 tūkst. 811 eurų bauda.
Sprendimas skirti nuobaudą neturi įtakos nei 2017 m. sprendimui, nei šių bylų eigai, nurodo KT.
2017 m. KT sprendimas šiuo metu svarstomas.
Įmonė portalui DELFI.lv pranešė, kad KT sprendimą laiko nepagrįstu ir ketina teikti apeliacinį skundą apygardos teismui. Visus kaltinimus dėl melagingos ar neišsamios informacijos pateikimo KT „DEPO“ atmeta.
„Depo“: įmonė kovos teisme
„Depo“ kiek vėliau atsiuntė papildomą komentarą DELFI. Jame teigiama, kad įmonė KT sprendimą laiko nepagrįstu, jį skųs apygardos teismui.
„Įmonė neigia visus kaltinimus dėl neteisingos ar neišsamios informacijos pateikimo KT. Sprendimas dėl baudos skyrimo priimtas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai „Depo“ pradėjo teismo procesą dėl KT sprendimo dėl įmonės dalyvavimo kartelyje pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu. Procesas vis dar vyksta, o sprendimą dėl baudos KT priėmė kelias dienas prieš eilinį teismo posėdį šių metų gruodžio 3 d. Tai įmonė vertina kaip bandymus daryti įtaką „Depo“ gynybos pozicijai, liudytojams ir teismui, siekiant susilpninti įmonės įvaizdį ir reputaciją.
Įmonė pabrėžia, kad KT kaltinimai kartelio byloje yra nepagrįsti, nes prieštarauja „Depo“ veiklos politikai. Įmonė į rinką žengė 2005 metais su prieš tai neegzistavusia žemų kainų politika ir didele prekių pasiūla. Netrukus įmonė susidūrė su atsakomaisiais konkurentų veiksmais: kiti rinkos dalyviai darė spaudimą gamintojams ir tiekėjams, taip apsunkindami „Depo“ patekimą į Latvijos rinką, panašiai kaip tai vyksta Lietuvos rinkoje dabar. Tai pasireiškia kaip atsisakymas pristatyti prekes įmonės parduotuvėms, jei nebus laikomasi rinkoje nustatyto kainų lygio. Konkurentai mano, kad pelnas turi būti gaunamas taikant didelius antkainius; į žemų kainų koncepciją jie žiūri kaip į grėsmę“, – rašoma atsiųstame komentare.
Tikinama, kad prekybos tinklas laikosi žemų kainų politikos ir tuo išsiskiria iš kitų rinkos žaidėjų.
„Depo“ visuomet kategoriškai atsisakė laikytis gamintojų ir tiekėjų nurodymų dėl to, kokios turi būti prekių kainos parduotuvėse. Tarp kitų statybinių medžiagų sektoriaus dalyvių „Depo“ iš esmės išsiskyrė ir tebeišsiskiria savo žemų kainų politika, kurią taikant kainų lygis sumažėjo tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje, ypač tuose miestuose, kuriuose atidarytos „Depo“ parduotuvės-sandėliai.
Įmonė visada siūlo klientams prekes tik pagal savo žemų kainų politiką, todėl „Depo“ keliami kaltinimai dėl dalyvavimo karteliuose, siekiant užfiksuoti pardavimo kainas arba susitarti su kuo nors dėl kainų, yra nelogiški ir nepagrįsti, juk kartelis reiškia, kad kaina turi būti fiksuojama, dėl ko kainos auga, o ne krinta“, – toliau rašoma komentare.
Komentare „Depo“ rašo, kad šiuo metu Konkurencijos taryba imasi veiksmų ne prieš visus kartelio dalyvius, o tik prieš įmonę, kuri nepakluso karteliui, ir prieš kurią veikė kartelis.
„Įmonė pasiryžusi ginti savo darbuotojų, klientų, socialinių ir finansinių partnerių interesus, kovojant už savo verslo principų ir vertybių visišką pateisinimą teisme“, – teigiama komentare.
