Geidžiamų, tačiau visą sezoną sunkiai įperkamų žuvų kainas pakoregavo savaitgalį Rusnėje prasidėjusi verslinė žvejyba. Į Nemuną neršti plaukiančias stintas žvejai naktimis traukė tinklais. Vienu vilkimu pasitaikydavo ištraukti ir toną žuvų.
Savaitgalį supirkėjai žvejams už kilogramą stintų mokėjo nuo 6 iki 8 litų. Tačiau sekmadienio vakarą kainą supirkėjai numušė iki 4,5–5,5 lito už kilogramą.
"Rusnės žvejai juk sugautomis žuvimis neprekiauja, mes neturime kur jų sandėliuoti", – kodėl taip pigiai buvo parduotos žuvys, aiškino Šilutėje veikiančių žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" tarybos pirmininkė Sigutė Jokubauskienė.
Rusniškiai neturi generatoriaus, kuris pagamintų ledo, būtino ilgesniam žuvų laikymui.
Kol rusniškiai žvejai naktimis traukia stintų pilnus tinklus, priekrantės žvejai mėgina inicijuoti draudimą gaudyti žuvis tuo metu, kai jos keliauja į nerštavietes. Esą išsekusių, neršti susiruošusių žuvų barbariškais metodais gaudyti negalima. Esą išsekusios stintos nebeturi tokios maistinės vertės, kaip priekrantės žvejų jūroje sugautos žuvys.
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir pareikalavo aiškintis situaciją pamaryje. Praėjusią savaitę Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų atstovų susitikime A.Bargaila tikėjosi viešai iškelti šį klausimą.
"Aš manau, kad nereikėtų gaudyti stintelių, pilnų ikrų, nes išvis nebeturėsime šių žuvų. Tačiau mano prašymu pateikti klausimai net nebuvo svarstomi", – guodėsi A.Bargaila.
Rusniškis mokslų daktaras Arvydas Švagždys, atliekantis šių žuvų populiacijos stebėjimus, tikino, kad nuogąstavimai dėl stintų nėra pakankamai rimti.
"Jau pernai buvo šaukiama, kad Nemuno žiotyse nebėra stintų. Tačiau pamaryje jų nepasirodė todėl, kad išneršė jūroje", – sakė A.Švagždys.
