„Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nustatyta, kad vienas iš „BaltCap“ investicinio fondo partnerių – Šarūnas Stepukonis, kaip įtariama, pasisavino labai didelės vertės, ne mažiau 27 mln. Eur dydžio investicinei bendrovei ir jai priklausančių dukterinių įmonių turtą ir ikiteisminio tyrimo preliminariais duomenimis, didžioji minėto pasisavinto turto buvo pralošta tiek Lietuvos, tiek Estijoje veikiančiose lošimų bendrovėse“, – kalbėjo Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas.
Pats ikiteisminis tyrimas, anot jo, buvo orientuotas trimis kryptimis.
„Pirma – tai įtariamojo Š. Stepukonio buvimo vietos nustatymas ir jo suradimas. Antra – pačios nusikalstamos veikos, svetimo patikėto turto nusisavinimo aplinkybių išaiškinimas ir tyrimas, trečioji – turto nustatytas, jo užšaldymas ir sudarymo sąlyga minėto turto grąžinimui žalą patyrusiems juridiniamms asmenims“, – teigė jis.
Prokuroras patvirtino, kad Š. Stepukonis buvo sulaikytas vasario 10 d., o jo suėmimo terminas baigiasi vasario 24 d. Prokuroras užsiminė, kad dėl kardomosios priemonės pratęsimo kol kas lieka neaišku. Pasak jo, artėjant suėmimo termino pabaigai bus sprendžiama, ką toliau daryti. Jis užsiminė, kad įtariamajam gali būt skirta švelnesnė kardomoji priemonė.
„Suradus įtariamąjį tyrimas orientuojamas likusioms dviem kryptimis – nusikalstamos veikos aplinkybių išaiškinimui ir pasisavinto turto buvimo vietos suradimui ir jo įšaldymui“, – teigė D. Karčinskas.
„Šiuo metu ikiteisminis tyrimas vyksta intensyviai. Vien per praėjusią savaitę ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ne mažiau nei 15 kratų tiek Lietuvoje, tiek Estijoje“, – pridūrė jis.
Pasak prokuroro, yra atliekami kiti veiksmai, renkami duomenys, analizuojamos banko sąskaitos.
D. Karčinskas detalizavo, kad iš 27 mln. eurų didesnė nei 20 mln. eurų suma galimai yra pralošta, tačiau konkreti suma dar yra nustatinėjama. Kokios banko sąskaitos yra tikrinamos, prokuroras nenurodė.
Paklaustas, ar minima suma gali būti didesnė, nes viešojoje erdvėje anksčiau įvardyta, jog Š. Stepukonis gali būti pasisavinęs 40 mln. eurų, D. Karčinskas to neatmetė.
„Šiuo metu reikiant įtarimus minima ne mažesnė nei 27 mln. eurų suma, tačiau ikiteisminis tyrimas tęsiamas, renkamos naujos aplinkybės, yra duomenų, kad galimai suma galės būti didesnė. Tačiau pasakyti, kokia ji bus, bus galima tik atlikus išsamų ikiteisminį tyrimą. Šiuo metu kalbame apie faktinę medžiagą“, – teigė jis.
FNTT vadovas Rolandas Kiškis pridūrė, kad per kratas pareigūnai surinko daug laikmenų ir informacijos iš serverių, o jos gretinimas ir lyginimas yra „imlus laikui“ procesas. R. Kiškis taip pat patvirtino, kad atliktos kratos buvo ir „Olympic“ patalpose.
„Jos buvo atliktos dvejose patalpose Lietuvoje, viename – Estijoje, kartu su Estijos kolegomis“, – sakė jis.
Prokuroras paklaustas, ar yra daugiau įmonių, per kurias vyko pinigų transakcijos, informaciją patvirtino.
„Taip, buvo daugiau nei viena įmonė“, – sakė jis, tačiau jų neatskleidė.
Kaltės pilnai neneigia
Prokuroras prasitarė ir apie patį Š. Stepukonio bendradarbiavimą.
„Jis kaltės pilnai neneigia, bet duodamas parodymus jis pateikia savo įvykių versiją, savo aplinkybes“, – teigė jis.
Taip pat konferencijoje nurodyta, kad kol kas įtariamasis yra vienas, tačiau tikrinamos ir kitos versijos. D. Karčinskas kalbėjo, kad dar anksti pasakyti, ar tikrai Š. Stepukonis veikė vienas.
„Tyrimas parodys“, – teigė jis.
Ikiteisminis tyrimas šiuo metu vyksta pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, kuris kalba apie itin didelės vertės turto pasisavinimą. Apie kitus galimus įtarimus Š. Stepukoniui, pasak prokuroro, kalbėti dar anksti.
Prokuroras pridūrė, kad Š. Stepukonis iki paieškos paskelbimo pats neatsirado.
„Jeigu buvo paskelbta paieška, akivaizdu, kad jis negalėjo atsirasti. Jei jis būtų atsiradęs iki paieškos paskelbimo, mes paieškos nebūtume skelbę“, – teigė jis.
Tuo metu R. Kiškis pridūrė, kad nuo to laiko, kai ikiteisminis tyrimas buvo perduotas FNTT, vyko intensyvus bendravimas su įtariamuoju, vyko tam tikri neviešo pobūdžio veiksmai.
„Buvo priimta taktika taikiuoju, bendradarbiavimo būdu, kad jis būtų sulaikytas ir suimtas tarnybos patalpose“, – sakė tarnybos vadovas.
Tarnybos vadovas nedetalizavo, kas yra taikus bendradarbiavimas.
„Tai reiškia, kad įgyvendinus kompleksą veiksmų ir bendradarbiaujant su Š. Stepukoniu jis Lietuvoje atsirado per pakankamai trumpą laiką ir buvo suimtas“, – sakė R. Kiškis.
Lošimai panašūs į patologinius
Lošimų priežiūros tarnybos direktorius Virginijus Daukšys surengtoje spaudos konferencijoje taip pat kalbėjo apie vykdomus tikrinimus.
„Priežiūros tarnyba savo kompetencijos ribose atlieka tikrinimą dėl Š. Stepukonio ir „Olympic“ veiksmų, kas susiję su lošimais. Šis tyrimas pas mus yra prioritetinis, vyksta labai intensyviai“, – teigė jis.
„Vienas akivaizdu, kad Š. Stepukonis turėjo ilgametę lošimų patirtį ir jo lošimas tikrai nepanašus į pramoginį lošimą. Jis buvo labai intensyvus ir daugiau panašus į probleminį arba patologinį“, – sakė V. Daukšys.
Jis pridūrė, kad lošimai galėjo vykti 5 ir daugiau metų .
„Lošimas buvo panašus į probleminį, ten sumos būna įvairios, o kai lošimas atitinka tokius požymius, jis yra nuolatinis ir vyksta kiekvieną dieną“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl lošimai nebuvo užkardyti, V. Daukšys kalbėjo apie lošimų organizatorių.
„Kiek dirbu, dar nė karto nė vienas lošimų organizatorius nesikreipė į mus su tokia problema, kad žmogus pralošė daug pinigų“, – sakė jis.
Lietuvos bankas: „Paysera“ netinkamai atlieka pinigų plovimo prevenciją
Tuo metu Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas priminė, kad centrinis bankas 2022 metų gegužės pradžioje iš „Payseros“ gavo informacijos apie Š. Stepukonio operacijas, ji apėmė tik vieną epizodą, kuris vyko 2022 metų balandį ir apie kurį FNTT jau buvo informuota.
„2024 metų vasarį „Payseros“ paprašėme informacijos apie Š. Stepukonio sąskaitas, nes norėjome atlikti sąskaitų analizę ir įmonės veiksmus. Analizė baigta, išvadomis jau pasidalinome su FNTT, esame išsiuntę oficialius raštus, „Paysera“ apie tai informuota“, – atliktus veiksmus apibūdino V. Cibas.
Taip pat centrinis bankas parengė Š. Stepukonio atliktų operacijų srautų vizualizaciją, kuri parodo sąsajas tarp įtariamojo ir susijusių asmenų, nurodė V. Cibas.
„Priminsiu, kad Lietuvos bankas ne kartą tikrino „Payseros“ gebėjimą užtikrinti pinigų plovimo ir terorizmo rėmimo finansavimo prevenciją, tikrinimų metu buvo nustatyta eilė pažeidimų, skirta bauda už 400 tūkst. eurų.
Sąskaitos analizė parodė, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus veiksmus, kai kalbame apie pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją“, – bendrovės veiksmus įvertino reguliuotojo atstovas.
Pasak R. Kiškio, netinkamais įmonės veiksmais greičiausiai gali būti įvardijama tai, kad privalėdama pranešti apie įtartinas operacijas „Paysera“ to nepadarė.
V. Cibas nesutiko, kad Lietuvos bankas turėtų imtis didesnės kontrolės.
„Lietuvoje veikianti finansų sistema yra analogiška esančioms kitose išsivysčiusiose šalyse. Pinigų srautas eina per finansų įstaigas – bankus, kredito unijas, elektroninių pinigų įstaigas. Būtent jos mato visus gyventojų ir įmonių pinigų srautus ir yra įpareigotos įstatymu nagrinėti operacijas ir pamačiusios įtartinų pranešti apie tai FNTT“, – teigė V. Cibas.
Jis teigė, kad Lietuvos bankas nemato viso pinigų srauto, einančio per finansų įstaigas, tačiau, pasak V. Cibo, nėra nė vienos šalies, kur taip būtų.
Suimtas 14 dienų
Delfi primena, kad prieš kurį laiką pranešta, jog šeštadienį buvo sulaikytas buvęs įmonės „BaltCap“ partneris, apie 40 mln. eurų pasisavinimu įtariamas Šarūnas Stepukonis. Prokuratūra kreipėsi dėl jo suėmimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismas prašymą tenkino iš dalies ir leido Š. Stepukonį suimti 14 dienų.
FNTT pareigūnai Š. Stepukonį šeštadienį, vasario 10 dieną 18.11 val., suėmė Tarnybos patalpose Vilniuje. „Verslo žinių“ žiniomis, Stepukonis pastarosiomis dienomis pats savo noru grįžo į Lietuvą iš Ukrainos.
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius penktadienį pranešė, kad prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą, kuris 2022 metų kovo pabaigoje buvo pradėtas gavus mokėjimo įstaigos „Paysera“ pranešimą.
„Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo organizuojamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas pagal „Payseros“ pranešimą dėl įtartinos finansinės operacijos. Daugiau pranešimų ar jų pagrindu pradėtų tyrimų nebuvo, kalba ėjo apie 2022 metų kovo pabaigoje į Šarūno Stepukonio sąskaitą įvykusį bankinį mokėjimą iš Lenkijos įmonės“, – žurnalistams penktadienį priminė J. Laucius.
Mokėjimo suma siekė 3,9 mln. Šios lėšos buvo iš pradžių įšaldytos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo numatyta tvarka, vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taip pat atliekas ir kitas kitas ikiteisminis tyrimas.
FNTT valdybos pirmininkas Robert Šadienec kalbėjo, kad antrasis ikiteisminis tyrimas dėl, įtariama, labai didelės vertės privataus kapitalo fondo „Baltcap AS“ bei tiesiogiai ir netiesiogiai šiam fondui priklausančių įmonių turto ‒ daugiau nei 20 milijonų eurų, pasisavinimo, pradėtas 2023 m. lapkričio mėnesio pabaigoje.
Europos prokuratūra buvo paskelbusi tarptautinę Š. Stepukonio paiešką. Dėl vagysčių iš „BaltCap“ infrastruktūros fondo Baltijos šalių pensijų fondai buvo priversti nurašyti milijonus eurų. Privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
BNS interviu S. Gustainis teigė, kad Š. Stepukonis, įtariamas pralošęs milijonus eurų fondo įmonių lėšų, tai darė klastodamas dokumentus ir meluodamas. Jis patvirtino, kad suma gali viršyti 30 mln. eurų. Anot S. Gustainio, kalbama apie kelias apvogtas įmones, kurioms vadovavo Š. Stepukonis.
„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius anksčiau Eltai komentavo, kad Stepukonis, lošdamas laikėsi teisės aktuose numatytų procedūrų, o pinigų kilmė lošimo sąskaitoje – pagrįsta. Pasak jo, lošimai buvo vykdomi negrynaisiais pinigais internetu, gana ilgą laiką.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta FNTT.
