Tuo metu taip pat urėdiju reformos ekspertinį vertinimą atlikusi konsultacijų bendrovė „Civitta“ tvirtina, kad miškų ūkio pertvarka sudarys prielaidas sukurti teigiamą poveikį, bet gali neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą.
Miškininkų sąjunga ir „Civitta“ yra laimėjusios Seimo kanceliarijos skelbtą konkursą atlikti Aplinkos ministerijos parengtas Miškų įstatymo pataisas ir devynių Seimo narių pasiūlymus dėl urėdijų reformos, kuri turėtų prasidėti nuo 2018 metų.
„Pasirinktas modelis steigti naują valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“ negali būti laikomas pateisinamu tol, kol nebus sistemiškai išspręsti projekte neaptarti klausimai, susiję su veiksmingu išteklių paskirstymu ir aukštų valdymo ir skaidrumo standartų įgyvendinimu. Tol, kol nebus išspręstas centralizuoto miškų valdytojo bei jo struktūrinių padalinių efektyvaus valdymo klausimas“, - teigia bendrovės „Confidence“ partneris Paulius Miliauskas, Miškininkų sąjungos nusamdytas atlikti urėdijų reformos ekspertizę.
Pasak P. Miliausko, siekiama įgyvendinti reforma nėra teigiamai vertintina vadybiniu ir viešojo administravimo požiūriu, nes pateikti pasiūlymai nėra pagrįsti tvirtais ekonominiais, vadybiniais, socialiniais ar kitais skaičiavimais, o paremti tik teoriniais teiginiais, o valstybinio miško ūkio reformą rekomenduojama įgyvendinti tik iš anksto parengtais įgyvendinimo etapais - priešingu atveju, kyla neigiamų ekonominių ir socialinių pasekmių grėsmė.
Eksperto teigimu, miškų ūkio strateginiai tikslai neatitinka reformoje deklaruojamų tikslų.
„Lietuvos valstybinio miško ūkio pagrindinė paskirtis turėtų būti suprantama kaip tenkinti viešuosius interesus. Tokios pastabos taip pat išsakytos ir EBPO atliktoje apžvalgoje“, - Seimui pateiktoje ekspertizėje teigia P. Miliauskas.
Projekte jis taip pat pasigenda konkrečių ketinamos įkurti įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ valdymo kriterijų.
„Todėl yra sudėtinga numatyti, ar iš tiesų naujai steigiama valstybės įmonė bus valdoma efektyviau ir skaidriau“, - pabrėžė P.Miliauskas.
Tuo metu „Civitta“ Seimui rekomenduoja priimti urėdijų reformą numatančias pataisas bei siūlo „aiškiai atskirti urėdijų ir juridinių asmenų skaičiaus nustatymo klausimus“. Tuo pačiu „Civittos“ teisininkai pripažįsta, kad urėdijų apjungimas į vieną įmonę gali pakenkti smulkiam verslui.
„Medienos pardavimų centralizavimas galimai didina riziką neigiamai paveikti smulkiojo verslo konkurencingumą, nes jų įsigijami medienos kiekiai bus nepakankami dalyvavimui masto aukcionuose. Atsižvelgiant į visas išvardintas priežastis, vertiname, kad, nepaisant visų teigiamų aspektų, dėl rizikos pakenkti smulkiajam verslui įstatymo projektas neturės jokio poveikio medienos pardavimams“, - teigiama „Civittos“ ekspertų išvadose.
„Civittos“ teisininkai be kita ko nurodo, kad projekto „turinys neapima ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimo“.
„Atitinkamai, vertiname kad įstatymo projektas neturi poveikio ekonominio valstybinio miškų ūkio reguliavimui. Visgi, atkreipiame dėmesį, kad šis neapibrėžtumas kuria riziką iš kontrolės ir priežiūros perspektyvos“, - nurodė „Civitta“ ekspertai.
Seimui nepriklausomų ekspertų išvados teikiamos, nes to pareikalavo beveik penkios dešimtys parlamentarų. Miškininkai teigia, kad Seimas su jais reformos nederino ir neaptarė, todėl jie rengė mitingus ir grasina streikais. Dėl urėdijų reformos Seimas planuoja apsispręsti iki atostogų.