Delfi sulaukė laiško, kuriame teigiama, kad tarp „Eimetos“ nuviltų klientų yra tiek fizinių asmenų, tiek įmonių.
Parduotuvė kaltinama užsakymų nevykdymu ir pinigų negrąžinimu.
„Mūsų turimais duomenimis, jau nukentėjo daugiau nei 150 fizinių ir juridinių asmenų. Nukentėjusiųjų skaičius nuolatos auga. (…) Taip pat įmonė galimai vedė neteisingą buhalterinę apskaitą, neišrašinėdama klientams sąskaitų už prekes, ir vengia atsakomybės“, – nurodė su Delfi susisiekusi Reda (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Skundų sulaukė ir VVTAT, ir policija
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl „Eimeta“ veiklos yra sulaukusi solidaus skaičiaus skundų – kaip komentavo tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus patarėja Milda Deimantė, jų skaičius jau yra perkopęs šimtą.
„Didžioji dalis skundų dar nagrinėjami ne teismo tvarka. Priimti sprendimai bus privalomi vykdyti. Nedidelės dalies ginčų nagrinėjimas nutrauktas, nes ginčo šalims pavyko rasti taikų sprendimą“, – informavo M. Deimantė.
Svarbu tai, kad tarnyba ėmėsi preliminaraus tyrimo.
„VVTAT, reaguodama į didelį gaunamų skundų skaičių ir galimą pažeidimų sistematiškumą šiuo metu vykdo ir kitas procedūras bendrovės atžvilgiu, už kurias taikomos poveikio priemonės", – sakė M. Deimantė.
Tiesa, kokios tai priemonės, atstovė neatskleidė motyvuodama, jog vykstant preliminariam tyrimui daugiau komentuoti negalėtų.
Vartotojų skundais užkrauta ir policija. Kaip informavo jos atstovas Ramūnas Matonis, nuo metų pradžios registruoti 87 pranešimai.
„Iš jų – 28 atvejais tikslinamos aplinkybės ir renkama papildoma medžiaga“, – sakė R. Matonis.
Pirmasis šią situaciją aprašė portalas 15min.
Įmonė sako, kad įsipareigojimus įvykdys
Klientų mestus kaltinimus Delfi pakomentavo ir pati įmonė. Ji sakė, kad per pastaruosius 5 mėnesius parduotuvė sugeneravo 2 mln. eurų perkopusią apyvartą ir sulaukė apie 2 tūkst. užsakymų, iš kurių 1650 esą yra sėkmingai įvykdyta.
„Liko apie 350 užsakymų, kur arba turime grąžinti pinigus, arba pristatyti prekes. Šiuo metu skiriame visą dėmesį esamiems užsakymams, nebevykdome jokiu naujų pardavimų, kol nebus įvykdyti esami įsipareigojimai prieš klientus“, – savo poziciją dėstė „Eimeta“.
Bankroto, kaip teigiama komentare, siekti neplanuojama.
„Mes neketiname siekti jokio bankroto. Įmonė veikia 25 metus, per 2023 metus pasiekė didžiulį augimą (…), branginame kiekvieną savo klientą ir išgyvename dėl visos šios situacijos, kurią sprendžiame su kiekvienu klientu individualiai, taikome ir kompensacijas, nuolaidas“, – vardijo ji.
Kilo įtarimų dėl vadovės
Kaip nurodoma įmonės Rekvizitai.lt puslapyje, ji buvo įkurta Vilniuje ir veikia jau 25 metus – nuo 1998-ųjų.
Tiesa, šiuo metu elektroninė parduotuvė savo veiklą yra sustabdžiusi – atvėrus svetainę informuojama, kad vyksta atnaujinimo darbai, o nauji užsakymai šiuo metu nėra priimami.
Paskambinus bendruoju įmonės telefonu atsako taip pat nėra, uždaryta ir Vilniuje veikusi fizinė parduotuvė.
Finansinės ataskaitos už 2022 m. Registrų centrui įmonė dar nėra pateikusi, tačiau senesni duomenys rodo, jog 2021 m. „Eimeta“ uždirbo 20,7 tūkst. eurų grynojo pelno, 2020 m. – 19,1 tūkst. eurų.
Įmonei, oficialiais duomenimis, vadovauja Violeta Krasauskienė.
Tiesa, Delfi gavo liepos mėnesį siųstų laiškų, kuriuose matyti, kad įmonės plėtros vadove prisistato V. Krasauskienės dukra Lina Krasauskaitė. Tiesa, registruose pastarosios pavardė neatsispindi.
Tačiau pati įmonė komentare Delfi neigė, jog L. Krasauskaitė joje dirba, ir tikino, kad ši iš įmonės nėra gavusi jokių pinigų.
Įdomu tai, kad L. Krasauskaitė figūruoja Fizinių asmenų, kuriems apribota teisė eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąraše. Toks apribojimas galios trejus metus – nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2025 m. sausio 13 d.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatos numato galimybę teismui apriboti įmonės vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų užimti vadovaujančias pareigas, jei šis asmuo neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai tą privalėjo padaryti, savo veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą ar įsiteisėjus juridinio asmens bankroto bylai bankroto administratoriui neperdavė turto, dokumentų ar informacijos.
Teisė eiti vadovaujančias pareigas teismo sprendimu gali būti apribota ir vadovaujantis Konkurencijos įstatymo nuostatomis, kai asmuo yra pripažintas prisidėjęs prie sudaryto kartelinio susitarimo.
Į šį sąrašą L. Krasauskaitė įtraukta po to, kai teismas pripažino, kad jos įmonė „Italian design home“, kuri valdė baldų saloną „Fratelli Casa“, 2021 m. bankrutavo tyčia.
Kaip rašoma Lietuvos apygardos teismo nutartyje, įmonės bankrotą ginčijo įmonė „Res NT“, kuri su L. Krasauskaitės valdoma įmone buvo sudariusi patalpų pardavimo sutartį. Jos vertė – 810,7 tūkst. eurų, tačiau įmonė šios sumos nesumokėjo teisindamasi, jog esą susidūrė su laikinais nesklandumais. Patalpos dėl įmonės įsipareigojimų kitiems kreditoriams buvo areštuotos, tačiau areštas galiausiai buvo panaikintas.
