Sutartis pasirašė kainų pike
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), Seimo ekonomikos komitetas ir Energetikos ministerija prieš kurį laiką sulaukė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) kreipimosi, kuriame kalbama apie sudėtingą situaciją, kurioje šiuo metu yra atsidūręs verslas.
Dar 2022-aisiais Europą ištikus energetinei krizei, o elektros kainai pakilus iki rekordinių aukštumų, kuomet verslas laikinai net stabdė gamybą, įmonės, norėdamos užsifiksuoti kuo geresnę elektros energijos kainą, sudarė ilgalaikes sutartis su elektros tiekėjais.
Nors pesimistinės prognozės dėl kainų nepasitvirtino, šiandien, kaip teigiama minėtame rašte, dalis verslo įmonių atsidūrė nepalankioje padėtyje, nes sudariusios ilgalaikes sutartis yra priverstos pirkti brangią elektros energiją, kai šiuo metu kainos yra pasikeitusios.
„Įmonėms buvo sukelti lūkesčiai, kad sutartys bus peržiūrimos, nepriklausomi tiekėjai vertins kintančią situaciją elektros energijos rinkoje ir pagal tai lanksčiai reaguos, atitinkamai keisdamos tiekiamos elektros energijos kainą“, – teigta LPK rašte.
Aiškinta, kad įmonės, norėdamos išlikti ir toliau vykdyti veiklą, šiandien yra priverstos didinti prekių ir paslaugų kainas.
„Kai kurioms gresia gaminamų prekių/teikiamų paslaugų apimčių mažėjimas, gamybos stabdymas, darbuotojų išleidimas į prastovas, nemokumas“, – apie situaciją buvo rašoma kreipimesi.
Teigta, kad nepriklausomi tiekėjai derybų metu nelinksta iš esmės peržiūrėti tarifus, o sutartyse yra įtrauktos sąlygos dėl netesybų, kurios įmonėms, tokiu atveju, turėtų didžiulė naštą.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius skaičiavo, kad įmonių, kurios per elektros kainų piką užsifiksavo aukštus įkainius yra apie 60 vidutinių ir stambesnių bendrovių.
„Situacija – skaudi. Girdime ir elektros tiekėjus, kad jie jau išleido dalį tų pinigų, bet žinome, kad yra galimybių peržiūrėti sutartis sumokėjus baudą, kuri yra skiriama pačiam tiekėjui.
Tiekėjas galėtų pristatyti visas tas išlaidas su birža, nes dabar ši informacija verslui nėra pateikiama.
Lyginant dabartines kainas su fiksuotomis tuomet, jos, praktiškai, dvigubos“, – Delfi sakė jis.
V. Janulevičius tikino, kad šis klausimas jau sprendžiamas ir teismuose.
„2-3 ieškiniai iš verslo yra teisme“, – sakė atstovas.
Permokos – iki pusę milijono eurų
UAB „Rokiškio mėsinės“ generalinis direktorius Justinas Kanopa pasakojo pats negalintis pateikti konkrečių skaičiavimų dėl konfidencialios su vienu elektros energijos tiekėju sudarytos sutarties, tačiau sutiko atskleisti tam tikras sumas.
Kaip aiškino, įmonė elektros tiekimo sutartį šiuo metu yra sudariusi kone dešimtmečiui į priekį, iki 2032 metų.
„Mūsų skaičiavimais metinis nuostolis, kurį patiriame, siekia nuo 450 000 – 500 000 Eur, kas mūsų dydžio įmonei yra milžiniška našta. 2022 m. apyvarta – 19.477 mln. Eur“, – teigė jis.
Jis skaičiavo, kad jeigu šių metų sausį-liepą elektrą įmonė būtų pirkusi „Nordpool“ biržos kainomis, o nuo rugpjūčio iki gruodžio pirktų fiksuota 110 Eur/MWh, kurią buvo galima fiksuoti visai neseniai, jie mažiau sumokėtų puse milijono.
„Mums situacija yra labai rimta. Pernai liepą buvo pats elektros kainų pikas, įmonė fiksavo didžiulius nuostolius, nes už elektrą mokėjome žvėriškas kainas. Pamatėme, kad tokiu tempu iki metų pabaigos turėsime užsidaryti, bet gamybos stabdyti negalėjome, nes turėjome įsipareigojimus klientams. Tada nusprendėme ieškoti būdų, kaip stabilizuoti kainą ir turėti atspirties tašką, kad išgyventume.
Priėmėme sprendimą užfiksuoti elektros kainą, tai mums buvo išgyvenimo klausimas, bet dabar matome, kad šokas buvo trumpalaikis, o elektros tiekėjai situacija pasinaudojo“, – pasakojo jis ir pridūrė, kad šiandien įmonė siekia nutraukti sutartį su elektros tiekėju.
„Tai nepavyksta, elektros tiekėjai nesutinka jų keisti“, – sakė vadovas ir pridūrė, kad šiuo metu bendrovė situaciją su elektros tiekėju jau aiškinasi ir teisme.
„Mūsų tikslas arba nutraukti sutartį, arba ją modifikuoti“, – teigė jis.
Tiesa, didinti gaminių kainas, anot vadovo, ne išeitis, mat įmonė tada taps nebekonkurencinga rinkoje.
Panašias sumas prarandantis vardijo ir UAB „Samsonas“ įmonės vadovas Henrikas Urbšta.
„Sutartis galioja dešimt metų, principu „pirk arba mokėk“, kaina fiksuota 198,3 Eur už MW. Per šiuos metus, lyginant su biržos kainomis, permokėjome 422 127 Eur. Esant tokiems suvaržymams negalime vystyti saulės energetikos, kaip gaminantis vartotojas“, – teigė jis.
UAB „Selteka“ direktorius Arūnas Vizgaitis sakė, kad šiuo metu įmonei taikoma elektros kaina siekia 0,34735 Eur/kWh, o sutartis galioja iki 2026 birželio.
„Šiai diena turime pasiūlytą kainą iš kito tiekėjo – 0,15 Eur/kWh. Prie šių kainų paskaičiavome mūsų permoką, kurią sumokėtumėme iki sutarties pabaigos. Galėtumėme sutaupyti vidutiniškai apie 19 tūkst. Eur/mėn.“, – sakė jis.
Nenorėjusios būti įvardytos vienos pramonės įmonės vadovas užsiminė, kad bauda, jei įmonė nuspręstų šiandien nutraukti elektros tiekimo sutartį, jiems siektų apie 830 000 Eur.
„Esami pinigų srautai padaryti mums neleidžia“, – teigė jis bei tikino, kad įmonė bandė derėtis su elektros tiekėju.
„Nepriklausomas elektros tiekėjas atsako neadekvačiu pasiūlymu dar ilgesniam laikui pratęsti elektros energijos tiekimo sutartį tiekiamos elektros energijos kainą sumažinant vos keliais centais taip toliau paliekant fiksuotą, net kartais biržos kainą viršijančią elektros energijos kainą, dar ilgesniam laikotarpiui. Žodžiu, papuolėme į spąstus“, – sakė jis.
Lietuvos pramonininkų konfederacija komentare teigia, kad situacija nėra paprasta, bet tikrai blogai, kad kai kurios įmonės tapo praėjusių metų energetinės krizės įkaitėmis.
„Tai blogai ne tik trumpuoju periodu dėl to, kad įmonės patiria didelius nuostolius. Pabrėžtina, kad kai kurios įmonės, įstrigusios su tokiomis sutartimis, nebegali priimti savarankiškų investicinių sprendimų, skirtų energetiniam tvarumui užtikrinti“, – rašoma komentare.
Elektros tiekėjai: abi pusės prisiima tam tikrą riziką
„Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė tikino, kad dauguma „Ignitis“ verslo klientų turi nefiksuotos kainos sutartis ir jie nebuvo užsifiksavę kainos tuo laikotarpiu, kai situacija rinkoje buvo šokiruojanti, o kainos mušė visus rekordus.
„Klientams rekomendavome likti prie su birža susietos kainodaros, nepaisant to, kad kainos tuo metu laikėsi tikrai aukštos. Galimybių pasiūlyti žemesnių kainų fiksuotas sutartis tuo metu neturėjome, o fiksuoti aukštumose ilgam laikui atrodė neracionalu. Tą atvirai rekomendavome ir savo verslo klientams.
Mūsų verslo klientų portfelyje tik labai nedidelė dalis klientų yra fiksavę kainą. Visi fiksuotos kainos kontraktai yra sudaryti arba prieš kainų pakilimą, arba jau kainoms sumažėjus. Sutarčių, kuriuose būtų 200 ar 400 Eur/MWh neturime.
Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį aukščiausia mūsų klientams taikyta kaina buvo 12,2 ct/kWh. Verslo klientams, pasirinkusiems biržos planą, atitinkamai mėnesinės kainos skirtumus lemia individualus vartojimo profilis, t.y., ar vartoja daugiau brangiausiomis valandomis ar priešingai – pigiausiomis“, – teigė ji.
Anot atstovės, klientams pasikreipus dėl su kainodara susijusių klausimų, kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai.
„Elektrum Lietuva“ verslo sprendimų departamento vadovas Artūras Zatulinas tikino, kad fiksuodami elektros kainą įmonė klientams ilgesniam laikui užtikrina jos stabilumą, visas kainos svyravimų biržoje rizikas prisiimdami sau.
„Iš esmės mes parduodame ateities kainą, remdamiesi mūsų elektros gamybos savikainos prognozėmis bei energijos išteklių ateities sandoriais, kuriuos galime įsigyti rinkoje sutarties pasirašymo momentu. Būtent dėl to dalis klientų, užfiksavę kainas anksčiau, ilgą laiką mokėjo ar vis dar tebemoka mažiau nei rinkos kainos.
Susitarimo metu nei viena iš pusių neturi užtikrinto garanto, kaip ateityje gali keistis energetikos išteklių kainos ir kokiame lygyje jos formuosis, todėl abi pusės prisiima tam tikrą riziką.
Turime tikrai nemažai klientų, kurie fiksuotos kainos sutartis pasirašė dar prieš energetinę krizę ir per visą laiką jiems išlaikėme žemus tarifus, nors rinkoje kainos buvo aukštesnės net kelis kartus – bet toks buvo mūsų susitarimas.
Tokį patį įsipareigojimą iš savo pusės prisiima ir verslas. Žinoma, jei tik matome galimybių, ieškome su verslu lankstumo, pasiūlome jiems sprendimus“, – sakė vadovas.
„Enefit“ Verslo klientų departamento vadovė Žana Klusovskienė tikino, kad bendrovė visoms verslo įmonėms, su kuriomis yra sudarytos sutartys, įsipareigoja visą sutarties galiojimo laikotarpį tiekti elektrą, o norint užtikrinti šio įsipareigojimo vykdymą, ateities sandorių rinkoje iškart įsigyja ir apmoka numatytą vartoti kiekį pagal tuo metu buvusias ateities sandorių kainas.
„Ateities sandorių rinkoje kainos nustatomos ne pagal trumpalaikes biržos kainas, o pagal ilgalaikes prognozes, todėl čia susiformuojančios kainos paprastai skirtis.
Tiekėjas, sudaręs su klientu fiksuotos kainos kontraktą, ateities sandorių rinkoje tos dienos sąlygomis įsigyja visą klientui reikiamą kiekį. Svarbu pabrėžti, kad tas kiekis neperkamas elektros energijos biržos kainomis. Todėl tai, kas vėliau vyksta rinkoje, nebeturi jokios įtakos: ar kaina stipriai paauga biržoje, ar tiek pat nukrenta, „Enefit“ vis tiek vykdo savo įsipareigojimus. Lygiai taip pat tikimės, kad savo įsipareigojimus vykdys ir klientas.
Iš naujo derėtis dėl kainos tiekėjas tiesiog neturi su kuo: ateities sandorių rinka yra vienakryptė platforma, kurioje galima įsigyti apsidraudimą nuo kainų šuolių, tačiau joje nėra galimybės sugrįžti ir pakeisti jau įvykusio sandorio sąlygas“, – aiškino Ž. Klusovskienė.
Pasak jos, šiuo metu skaičiuojama, kad su „Enefit“ sutartis pasirašiusių įmonių yra tik apie 3 proc., kurie kreipėsi dėl fiksuotos kainos kontrakto keitimo.
„Šioms įmonėms sutarties nekeičiame. Vietoje to, vertindami kiekvieną atvejį individualiai, mes ieškome galimo sprendimo pasiūlydami prailginti sutarties laikotarpį, kas padeda sumažinti galutinę kainą“, – sakė atstovė.
VERT: nesame kompetentingi vertinti vartotojų ir energetikos įmonių sudarytų sutarčių
VERT atstovai aiškino, kad vadovaujantis Civiliniu kodeksu, asmenys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
„Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sudaryti ar nutraukti civilinius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Sutartis gali būti pakeista tik šalių susitarimu, vienos iš šalių reikalavimu, kai kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį arba kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais arba teismo sprendimu.
Vadovaujantis Energetikos įstatymu, energetikos įmonių tarpusavio santykiai, taip pat santykiai su energijos vartotojais grindžiami sutartimis. VERT nėra kompetentinga vertinti vartotojų ir energetikos įmonių sudarytų sutarčių ar įpareigoti energetikos įmones pakeisti su vartotojais sudarytas sutartis.
VERT pagal kompetenciją pavesta nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, kylančius iš sutarčių, t. y. VERT , nagrinėdama ginčą vertina, ar sutarties šalys tinkamai vykdė sutartimi prisiimtas pareigas“, – tikino atstovai.
Taip pat aiškinta, kad 2023 m. balandžio mėn. buvo pakeistas Elektros energetikos įstatymas, kuriuo nustatyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę pakeisti nepriklausomą tiekėją apie tai raštu įspėdami nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites.
„Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą. Įstatymo nuostatos galioja sutartims, sudarytoms su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, po 2023 06 01“, – sakė VERT.
Energetikos ministerija teigė, kad situacija jiems taip pat žinoma.
„Verslo klientų elektros energijos rinkos dereguliavimas pradėtas dar 2012 m. Kaip ir kituose sektoriuose, valstybė sudaro sąlygas konkurencijai rinkoje, verslo subjektų susitarimus dėl sandorių palikdama pačiam verslui.
Elektros energijos kainoms grįžus į prieškrizinį lygį, ministerija susitikimuose su rinkos dalyviais išsakė lūkestį, jog ilgalaikėse verslo klientų sutartyse fiksuotos kainos turėtų būti pakoreguotos, atsižvelgiant į pasikeitusias elektros kainas biržoje, tačiau konkurencingos rinkos sąlygomis valstybės galimybės nurodyti verslo subjektui jo prekės ir paslaugos kainą yra ribotos“, – komentavo ministerija.
Aiškinsis Seime
Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius aiškino problemą žinantis.
„Verslai tokias sutartis pasirašė patys, todėl kiekvienas turėtų derėtis su savo elektros tiekėjais. Reikia žiūrėti ir kokios sutartys, dalis jas gali nutraukti. <...>
Jeigu tokių įmonių yra kritinė masė, komitete darysime klausymus, kad panagrinėtume šį klausimą. Žiūrėsime, koks problemos dydis“, – žadėjo jis.
