Per žemyną šią liepą ritantis rekordinio karščio bangoms, termometro stulpeliai Pietų Europoje perkopė 40 laipsnių, o prie tokių karščių nepratusiose Austrijoje ar Vokietijoje pasiekė 35 laipsnius.
Tai vokiečius verčia dairytis į Ispanijos pavyzdį ir diskutuoti apie galimybę vasaromis įteisinti siestas – ilgas pietų pertraukas, kurių metu duris užveria didžioji dalis įstaigų ir verslų.
„Turėtume orientuotis į tai, kaip žmonės per karščius dirba Pietų šalyse: anksti keltis, produktyviai dirbti ryte, o vidurdienį – siesta. Tai koncepcija, kurią turėtume priimti vasaros mėnesiais“, – Vokietijos žiniasklaidos priemonei RND prieš kelias dienas pareiškė šios šalies gydytojų asociacijos vadovas Johannesas Niessenas.
Anot jo, per didelius karščius žmonės dirba ne taip efektyviai kaip įprasta. Dėl prasto miego, kai naktį nėra vėsos, papildomai kyla dėmesio koncentracijos problemų.
Ši idėja jau sulaukia pritarimo ir Vokietijos politiniuose sluoksniuose. Vokiečių sveikatos ministras Karlas Lauterbachas pareiškė, kad itin karštomis dienomis siesta būtų prasminga praktika sveikatos sumetimais.
Beje, Vokietijos žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad dar palyginti neseniai vokiečiai šaipėsi iš ispaniškos siestų tradicijos, ispanus vadino tinginiais ir teigė, kad būtent dėl to jų šalis buvo tarp labiausiai nukentėjusių per pasaulinę finansų krizę 2009-aisiais. Tačiau besikeičiantis klimatas vokiečius jau verčia keisti ir požiūrį.
Klimatologams teigiant, kad karščio bangos dažnės bei neaplenks ir Lietuvos, darbuotojų ir darbdavių atstovų nuomonės dėl galimybės apie siestas diskutuoti ir mūsų šalyje išsiskiria. Vieniems tai atrodo gera idėja, kiti mano, kad šios pietiečių tradicijos mums perimti nereikėtų.
Diskusija būtų prasminga
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė įsitikinusi, kad svarstyti apie siestų įteisinimą vasarą bent tam tikrose profesijoje tikrai būtų galima, juolab kad kai kuriuose sektoriuose toks darbo modelis ir taip jau egzistuoja.
„Kai kur darbo grafikai koreguojami ir dabar. Jei numatoma 30 laipsnių ir aukštesnė temperatūra, su darbuotojais susitariama, kad jie geriau anksčiau ateitų į darbą, dieną būtų poilsio laikas, ir vakare – vėl dirbama. Bet kol kas tai labiau būdinga žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose“, – Delfi teigia I. Ruginienė.
Pasak jos, Pietų Europos šalių elgesys per karščius yra visiškai logiškas, nes kai temperatūra viršija 30 laipsnių, žmonių gebėjimas dirbti kokybiškai ir darbo našumas „beveik lygus nuliui“.
„Jei žmogus dėl karščio nesugeba koncentruotis į darbus ir visą laiką tiesiog prasėdi, tai gal geriau jam leisti skirti dienos laiką poilsiui, kitų reikalų sutvarkymui ir grįžti prie darbo vakarop, kai temperatūra nukrinta“, – svarsto pašnekovė.
Profsąjungų konfederacijos vadovės teigimu, higienos normos numato, kad darbo vietose turi būti palaikoma 18-23 laipsnių temperatūra, tačiau tais atvejais, kai to padaryti neįmanoma, būtų teisinga numatyti ir siestos galimybę, dėl kurios tartųsi darbdaviai ir darbuotojai.
„Juolab po pandemijos dauguma mūsų tapo šiek tiek kitokiais darbuotojais, kurie patys reguliuojasi savo darbo laiką, daug užduočių padaro nuotoliniu būdu“, – pažymi I. Ruginienė.
Darbe per karščius – dar geriau
Tačiau Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas siestų klausimu nusiteikęs kategoriškai. Pasak jo, Pietų Europoje tai yra tradicija, tačiau Lietuvoje tokia priemonė neturėtų jokios prasmės.
„Aš suprantu, kai prieš kokius 50 metų žmonės dirbo patalpose be kondicionierių, bet įvertinus technologinę pažangą, optimalią temperatūrą galima užtikrinti, karšta lauke ar ne karšta.
Be to, kyla ir klausimas, o ką darbuotojai siestų metu turėtų daryti – miegoti, kažkur slėptis nuo saulės? Aš manau, kad darbo vietose galima sudaryti net geresnes sąlygas, kad žmogus gerai jaustųsi, nei kažkur kitur“, – įsitikinęs D. Arlauskas.
Jis sako, kad Lietuvoje ir tokių karščių pasitaiko retai ir ilgai jie nesitęsia, todėl kaip tik daug protingiau yra tas karštas dienas leisti darbovietėse, užuot vidury dienos, per pačius karščius, veikus kažką kitą.
„Atvažiuok į darbą ryte, kai oras dar neįkaitęs ir grįžk vakare, kai jau atvėsta. Mano supratimu, siestos yra ieškojimas, kaip nedirbti ir tik ilsėtis“, – nukerta darbdavių organizacijos vadovas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sako, kad šiuo metu nėra jokios būtinybės kalbėti apie Lietuvoje nusistovėjusio darbo modelio pokyčius, nes pas mus vasaros vis dar nėra tokios karštos trukdytų žmonėms atvykti į savo darbo vietas ir atlikti numatytas užduotis.
„Dabar nematau jokių argumentų, kodėl apie tai reikėtų diskutuoti. Bet galbūt, toliau keičiantis klimatui, po dešimtmečio jau turėsime apie tai kalbėti“, – svarsto T. Povilauskas.
