Pigumo rekordai
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento, ekonomisto M. Dubnikovo teigimu, lietuviai turi kuo pasidžiaugti.
„Baltijos šalyse, iš tiesų, mes pigiausius degalus turime ir galime tuo džiaugtis. Tokių pigių degalų mes neturėjome net ir prieš gerą dešimtmetį, tai yra 2012 metais, kada, pavyzdžiui, litras benzino kainavo 1,75 euro. Aišku, tuo metu buvo litai ir tai buvo maždaug 5 litai už litrą“, – teigė jis.
Tiesa, skaičiuojant, kai 2012 m. benzino kaina viršijo 5 litus, kaina eurais turėjo siekti apie 1,45 Eur. Vidutinis atlyginimas tais metais siekė 2232 litus (647 Eur). Dabar, „Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas siekia 1844 eurus prieš mokesčius (1153 eurai į rankas).
Anot jo, situacijos pokyčius sukėlė kelios priežastys.
„Visų pirma, Europa laimėjo energetinį karą prieš Rusiją, tai yra atsikratė Rusijos naftos, dujų ir visos kitos energetikos. Antras dalykas yra žaliavos. Vis tik žaliavos yra atpigusios ir yra būtent dešimtmečio žemiausiuose taškuose. Tai nėra tik degalai, tai yra, pavyzdžiui, statybinė mediena, plienas kainuoja tiek, kiek kainavo 2012-2013 metais“, – aiškino ekonomistas.
Anot M. Dubnikovo, prognozuoti, kaip ilgai tokia situacija truks – sudėtinga, tačiau bent kol kas atrodo, kad tokios kainos yra stabilios.
„Kainos nesikeičia jau, ko gero, du ar tris mėnesius ir, jeigu kažkas iš esmės nepasikeis, tai turėtume turėti panašias kainas ir ilgesnį laikotarpį“, – teigė jis.
Poveikis ekonomikai
Įprastai, brangstant žaliavoms – kainos kyla, o žaliavų kainoms stabilizuojantis arba pingant, liekame prie to paties kainų lygmens. M. Dubnikovas paaiškino, kodėl taip nutinka.
„Pagrindinis dalykas yra kitos žaliavos, jeigu galima jas įvardinti žaliavomis, pavyzdžiui, darbo santykiai ir darbuotojų kaina – ji tikrai nekrenta, o atvirkščiai: aštuonis metus iš eilės atlyginimai didėja praktiškai dviženkliais skaičiais vidutiniškai ir tai reiškia, kad ten, kur yra daugiau žmogaus rankų, ten sąnaudos yra daug didesnės ir kartais, pavyzdžiui, būna keista, kad grūdai atpigo į dešimties metų atgal laikotarpį, bet duona neatpigo.
Tai reikia suprasti, kad duonoje grūdų savikaina yra tik kokie 5-6 procentai, tai tas grūdų kainų svyravimas praktiškai neturi įtakos, o veikia visi kiti faktoriai, tai yra marketingas, žmogaus rankos, pardavėjas, pagaliau kasininkas, kuris parduoda – jis turi įtaką“, – teigė pašnekovas.
Tačiau toks kuro kainų pigimas, anot M. Dubnikovo, mūsų šalies ekonomiką paveiks.
„Paveiks, visų pirma, teigiamai. Verslai galės fiksuoti didesnius pelnus, kas reiškia, kad vėl galės mokėti tuos pačius didesnius atlyginimus ir, galbūt, neįteikti atleidimo lapelio, kas yra svarbiausia. Kai vyksta ekonominis susitraukimas, tai recesija nuo krizės skiriasi tuo, kad krizė būna tada, kai tu neturi darbo, o recesija būna tada, kai kaimynas neturi darbo“, – teigė jis.
Kas dar pigs?
„Žaliavų, sakyčiau, plačiąja prasme, tame tarpe ir kuro kainų mes galime tikėtis dar gal net šiek tiek mažesnių, nelabai ženkliai žemesnių, o visų kitų žemesnių kainų, aš manau, kad geriau mes jų nesulauktume, nes paskutinį kartą kainos reikšmingai mažėjo 2009 metais ir 2009-ųjų metų tie, kas atsimena, tikrai nenorėtų vėl išgyventi, nes tai buvo ypatingai sunkūs metai.
Visos kainos, kurias mes sumokame, dienos pabaigoje tampa kažkieno pajamomis ir atvirkščiai – kažkieno pajamos vėl tampa išlaidomis per išmokamą atlyginimą, tai labai žemų kainų nereikėtų tikėtis“, – teigė M. Dubnikovas.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
