Vis daugiau pirkėjų iš degalinių parduotuvių išeina tuščiomis rankomis.
Degalinių parduotuvių apyvarta smunka, o prošvaisčių, kad verslas atsigaus, – labai nedaug.
„Mūsų parduotuvių apyvarta smuko maždaug tiek, kiek ir visų mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių. Statistikos departamentas skelbia, kad rugsėjį šis sektorius gavo 28 procentais mažiau pajamų nei prieš metus. Mes – irgi ne išimtis“, – pripažino daugiausia degalinių Lietuvoje turinčio tinklo „Lukoil Baltija“ Baltijos regiono mažmeninės prekybos direktorius Romas Turlinskas.
Tą patį tvirtina ir kitų degalinių vadovai. „Tiksliai nepasakysiu, tačiau pagal prekybos lygį smuktelėjome maždaug dvejais metais atgal“, – sakė „Emsi“ rinkodaros skyriaus direktorius Dmitrijus Medvedevas.
Degalinių parduotuvėse tuščiausia naktimis. Todėl kai kurios tamsiuoju paros metu išvis nebedirba, nepardavinėja net benzino ar dyzelino.
„Nakčiai uždarėme trečdalį – 40 degalinių. Dėl to darbo neteko apie 20 procentų pernai dirbusių mūsų žmonių. Labai gaila, tačiau įmonės išlaidos jų darbo užmokesčiui buvo gerokai didesnės nei pajamos iš prekybos“, – tikino R. Turlinskas.
Visi degalų pardavėjai dėl senkančių pajamų sutartinai kaltina Seimą, uždraudusį prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22 valandos vakaro. Smukusi gyventojų perkamoji galia ir sunkmetis įvardijami tik kaip mažesnės nuosmukio priežastys.
Tiesa, degalinių parduotuvės ir anksčiau, ir dabar pasižymi itin didelėmis kainomis. Tą pačią prekę prekybos centre galima įsigyti ne tik 10 ar 20, bet kartais ir 30 procentų pigiau. Tačiau riboti savo apetito degalinių operatoriai neskuba.
