„Mes, kaip ir visa Lietuva, laikomės „COVID‘e“, – paklaustas, kaip šiuo metu sekasi, atvirai sako 35 parduotuves šalyje valdančios įmonės vadovas. – Šiuo metu esame mokūs, vykdome veiklą, o šiais laikais pasakyti, kad nebankrutuosi, negali.“
Jis aiškina, kad įmonė yra uždaryta jau beveik 4 mėnesius, tačiau iki šiol, neskaičiuojant subsidijų už prastovas darbuotojams, negavo nė vieno euro paramos, nors pretendavo į paramą pirmajame pagalbos verslui pakete.
„Per pirmąjį karantiną parama buvo ir mes, kaip įmonė, valstybei jokių pastabų neturime. Į verslo situaciją buvo pasižiūrėta atsakingai ir rimtai, o šiuo metu vis dar esame laukime ir, nepaisant subsidijų už prastovas darbuotojams, nieko negauname.
Į pirmąjį pagalbos verslui paketą užpildėme paraišką gauti 65 tūkst. Eur, o antram paketui, kadangi metus baigėme nenuostolingai, negalime pretenduoti. Mūsų pajamos krito, bet ten yra dar vienas, pelno saugiklis, tai pelnas, lyginant su tam tikru laikotarpiu, yra geresnis, dėl ko ir nepatenkame“, – sako D. Dalibogas.
Jis aiškina, kad įmonė, jog šiandien išsilaikytų savarankiškai, mėnesiui turi pakloti nemenką sumą, o daugiausia lėšų kainuoja parduotuvių patalpų nuoma.
„Įsipareigojimai yra labai dideli. Nuoma yra neišspręstas klausimas.
Taip pat, mes juk prekiaujame drabužiais, tai žieminiai drabužiai taip ir liko neparduoti, nes mes negalėjome veikti, todėl, automatiškai, pinigai yra užšaldyti, o jau reikia pavasarinių prekių. Įtampų daug“, – teigia jis ir priduria, kad šias prekes įmonė bus priversta nukainoti bei parduoti per išparduotuves, o ir nepaisant to, svarbiausios yra apyvartinės lėšos.
„Kol kas laikomės, bet viskas priklausys, kiek būsime uždaryti ir kokį palaikymą gausime, nes įsipareigojimų tikrai yra daug“, – sako D. Dalibogas.
Paklaustas apie drabužių prekybą internetu, jis teigia, kad šiokia tokia prekyba vyko ir vyksta, tačiau tai toli gražu negali atstoti fizinės prekybos.
„Supraskite, elektroninė prekyba jau yra pasaulinė prekyba, prekiauja tiek vokiečiai, tiek lenkai, ir kas tik nori, tada jau dalyvauji pasaulinėje konkurencijoje, kuri, ko gero, taip pat suvalgo nemažą pyrago dalį“, – lygina jis.
Tiesa, Vyriausybei leidus atnaujinti mažesnių nei 300 kv.m. ploto parduotuvių veiklą, kurios turi įėjimą iš lauko, 5 iš 35 įmonės valdomų parduotuvių atvėrė duris.
„Matome, kad klientai išsiilgę parduotuvių, eina, perka, o ir bent dalis darbuotojų atlyginimus galės užsidirbti patys, o tai reiškia, kad mums nebereikės prašyti išmaldos. Bet ir su subsidijomis yra reikalų. Neaišku, kada gausi dotaciją, nors atlyginimą pats moki laiku. Yra vėlavimai“, – sako jis.
„Kol kas mes laukiame ir tikimės, kad jie (valdžia-red.) susipras, kad įmonės iš oro neišgyvens. Mūsų apyvartos kritimas paskutinius 3 mėnesius buvo 90 proc., nes viskas buvo uždaryta.
Jei paramos nesulauksime, vis tiek bandysime kažkaip išgyventi, bet visada būsime skolingi. O skola toks dalykas, kad ją reikia grąžinti. Tada gali prasidėti ir nemalonūs žingsniai, ko tikrai nenorėtume. Bet čia viskas priklauso ir nuo valstybės požiūrio, nes jeigu mes už uždarytą parduotuvę turime mokėti nuomą, tuo metu patys negaudami pajamų, galvoju, kad tikrai turėčiau turėti teisę jos nemokėti“, – sako D. Dalibogas ir aiškina, kad, jo nuomone, nuomotojas taip pat turėtų prisiimti dalį patiriamų nuostolių.
Anot direktoriaus, mažmeninėje prekyboje didžiausių kaštų reikalauja trys dalykai: patalpų nuoma, atlyginimai ir komunaliniai mokesčiai, o visos kitos išlaidos – mažesnės, kurios įmonėms nėra tokios svarbios.
„Valstybė atlyginimus, bent dalį jų, padengia, nors ir mums reikia primokėti, bet čia ne tie skaičiai, kuriuos reikėtų akcentuoti.
Kalbant apie nuomą, Lietuvoje yra per maža konkurencija, yra susidaręs turto nuomotojų monopolis, todėl nuoma sąlyginai yra per didelė.
Normaliai pasaulyje išlaidos nuomai yra 6-12 proc. įmonės išlaidų, o pas mus – iki 20-30 proc. Prekybos centrai laiko kainą, nėra konkurencijos ir, automatiškai, nuoma yra didelė.
Jei būtų didesnė konkurencija, prekybos centras pradėtų rūpintis, kad turėtų nuomotoją ir pradėtų žiūrėti į kainą. O dabar prekybos centro požiūris yra toks, arba kas sugeba, tas man moka didelę nuomą, o jei nesugeba, tai jis nereikalingas, bus kitas“, – sako jis.
Paklaustas, kiek pirmojo pagalbos verslui paketo pinigai įmonei padėtų padengti nuostolių, verslininkas nedaugžodžiauja: „Ašarą, bet neperšokę griovio negalime nieko sakyti.“
Įmonė valdo tokias parduotuves, kaip „Celio*“, „Esprit“, „Etam“, „Gedimino 22“, „Gerry Weber“, „Imitz“ ir kt.
