Kredito biuro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 7025 restoranai ir kavinės, kai pernai jų buvo 6999, o 2019 m. – 6825. Nepaisant restoranų skaičiaus augimo, juose dirbančių žmonių skaičius kasmet pasikeičia keliais tūkstančiais: 2019 m. šiame sektoriuje dirbo 39 tūkst. darbuotojų, pandeminiais 2020 m. jų sumažėjo iki 34 tūkst., o 2021 m. vėl padaugėjo iki 37,5 tūkst.
Ryškūs pokyčiai pastebimi ir šio sektoriaus pajamose. Priešpandeminiais 2019 m. restoranų bendros pajamos augo iki kiek daugiau nei 2 mlrd. Eur, 2020 m. jos krito 16 proc. ir sudarė 1,7 mlrd. Eur, o sušvelninus pandeminius ribojimus 2021 m. vėl augo 20 proc. iki 2,1 mlrd. Eur.
Sektoriaus rizikingumas kasmet pasikeičia
Palyginus restoranų finansinę būklę šiemet ir pernai, pastebimas ženklus pagerėjimas. Pernai aukštai ir aukščiausiai bankrotų klasėms priklausė 42 proc. visų šio sektoriaus įmonių, o šiemet – 27 proc., kai 2020 m. šis rodiklis siekė 46 proc. Pagal vėlavimo mokėti riziką aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms šiemet priklauso 41 proc. įmonių, kai pernai tokių buvo daugiau nei pusė – 55 proc., o 2020 m. – net 72 proc.
„Restoranų verslas visada išsiskyrė didesniu rizikingumu, palyginti su kitais veiklos sektoriais, tačiau pandemija jam smogė kone stipriausiai, o kasmet patiriamus pokyčius galima palyginti su važiavimu amerikietiškais kalneliais, – sako Aurimas Kačinskas, kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ vadovas. – Šioje srityje įsteigti verslą galima palyginti greitai, tačiau ir konkurencija labai aštri. Tik patys stipriausi sugeba konkuruoti sėkmingai, o beveik pusė įmonių nuolat susiduria su mokumo problemomis.“
Per šių metų 7 mėnesius bankrutavo ketvirtadaliu daugiau restoranų nei pernai per visus metus
Šiemet nuo sausio iki rugpjūčio jau užfiksuoti 66 restoranų bankrotai, kai pernai per visus metus bankrotų skaičius sudarė 53 – beveik ketvirtadaliu mažiau. Dar anksčiau, 2020 m., buvo užfiksuoti 63 bankrotai, o 2019 m. šis rodiklis siekė 92.
„Pernai sumažėjusį restoranų bankrotų skaičių labiausiai lėmė valstybės taikomos paramos priemonės, skirtos sušvelninti pandemijos poveikį, tokios kaip mokesčių atidėjimai ar kompensacijos už prastovas. Tie restoranai, kurie buvo nusprendę tęsti veiklą, aktyviai naudojosi paramos priemonėmis, tikėdamiesi verslo atsigavimo nuslopus pandemijai. Tačiau praktika parodė, kad pandemijos metu sumažėję lankytojų srautai taip ir nepasiekė priešpandeminio lygio, ir tai tapo viena iš priežasčių, dėl kurių daugiau restoranų bankrutuoja būtent šiemet“, – aiškina A. Kačinskas.
Vis dėlto, kredito biuro sukaupta dvidešimties metų restoranų bankrotų statistika rodo, kad daugiausia nemokumo atvejų buvo fiksuojama 2012 – 2018 m., kai kasmet bankrutuodavo nuo 102 iki 191 restoranų.
Skolų skaičius išlieka panašus, tačiau vidutinė skolos suma išaugo
Iš viso kredito biuro sistemose šiemet užregistruota beveik 5 tūkst. pranešimų apie restoranų skolas, kurių suma siekia beveik 10 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis šiuo metu sudaro 2017 Eur.
Palyginti, tokiu pačiu laikotarpiu pernai buvo registruota 5,5 tūkst. skolų, kurių suma siekė 9 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis buvo 1661 Eur. Pandeminiais 2020 m. skolų skaičius siekė apie 5 tūkst., tačiau bendra jų suma sudarė 6,9 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis siekė 1393 Eur.
