VDI Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė pranešime žiniasklaidai informuoja, kad pagal DK 55 str. 1 d. darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai darbdavys sutinka įspėjimo terminą trumpinti arba jo netaikyti.
Be to, pažymi, kad darbuotojas turi teisę atšaukti darbdaviui pateiktą pareiškimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo įteikimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta, o vėliau atšaukti pareiškimą galima tik darbdaviui sutikus.
Skyriaus vedėja I. Janukevičienė akcentuoja, kad pagal teismų praktiką, nagrinėjant tokias bylas, svarbu išsiaiškinti, ar darbuotojo pareiškimas atitiko jo tikrąją valią, nebuvo darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio arba dėl kitos neleistinos įtakos.
Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus.
Jeigu yra nustatyta, kad parašas pareiškime yra darbuotojo, darbo sutarties nutraukimo neteisėtumas gali būti konstatuotas tik darbuotojui įrodžius, kad pareiškimo turinys neatitinka jo tikrosios valios, o yra parašytas dėl kokios nors neteisėtos įtakos.
Specialistė pažymi, kad tokios bylos yra sudėtingos, tačiau DGK pavyksta sėkmingai jas išspręsti, tinkamai vadovaujamasi teismų praktika.
Pavyzdžiui, šių metų birželio 13 dieną, Vilniaus DGK sprendimu pripažino darbuotojo atleidimą iš darbo pagal DK 55 str. 1 d. neteisėtu, nustačiusi, kad darbuotojas neturėjo valios nutraukti darbo santykius savo noru, ir buvus neleistiną darbdavio kišimąsi – prašymas darbuotojui buvo „pakištas“.
Kitoje byloje taip pat nustatyta, kad darbuotojas prašymą parašė esant darbdavio neteisėtai įtakai ir nebuvus darbuotojo valios nutraukti darbo santykius – buvo prašoma rašyti prašymą.
