Jų vis dar pasitaiko ir nemažai, nepaisant to, kad Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas juos draudžia nuo 1999 metų.
„Matome, kad pasyvi kova su šia problema vien tiriant skundus dėl tokių skelbimų neduoda visuotinų rezultatų, todėl ieškome būdų, kaip pasiekti kuo daugiau darbdavių bei atkreipti visuomenės dėmesį į problemą“, – sako Mintautė Jurkutė, vyriausioji Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos specialistė viešiesiems ryšiams.
Diskriminuojančius skelbimus žymės „Facebook“
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kviečia visus darbdavius rinktis darbuotojus pagal jų kompetenciją, o visuomenę – reaguoti į diskriminuojančius darbo skelbimus ir pranešti apie juos tarnybai bei išreikšti pritarimą darbuotojo atrankai tik pagal kompetenciją.
Šiam tikslui sukurtas specialus socialinio tinklo „Facebook“ filtras (angl. „hashtag“) „#užkompetenciją“, kuriuo čia ketinama žymėti diskriminuojančius darbo skelbimus, inicijuoti diskusijas, teikti informaciją apie darbdavių pareigą įgyvendinti lygias galimybes darbe, dalytis geraisiais pavyzdžiais.
Kas yra diskriminuojantys skelbimai?
Pasirodo, tai tokie darbo skelbimai, kuriuose prie profesinių reikalavimų darbuotojų kompetencijai (tokių kaip išsilavinimo, įgūdžių ar patirties reikalavimai, tiesiogiai susiję su darbuotojų atliekamomis funkcijomis) pateikiami ir su asmens tapatybe susiję reikalavimai, pavyzdžiui, konkrečios lyties, amžiaus, išvaizdos, religijos ir pan.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė teigia, kad atskiras dėmesys šiai problemai būtinas, nes jos mastai pernelyg dideli turint omenyje tai, jog lygių galimybių įstatymai tą draudžia jau daugiau nei dešimtmetį.
1999 metais įsigaliojęs Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžia nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių. Taip pat reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių, privatų gyvenimą ar šeimos planus.
Jį papildo Lygių galimybių įstatymas, įsigaliojęs 2005 metais, draudžiantis darbo skelbimuose nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
Darbdaviai tam tikras profesijas siejo tik su moteriškąja lytimi
Pernai tarnyboje buvo atlikta ypač daug tyrimų dėl galimai diskriminuojančių darbo skelbimų, kuriuose darbdaviai atitinkamas pareigas eiti dažniausiai siūlė konkrečios lyties ir (ar) amžiaus asmenims.
Apibendrinus darbdavių gautus paaiškinimus dėl pirmenybės įsidarbinant konkrečios lyties ir (ar) amžiaus asmenims, galima išskirti dvi darbdavių grupes: pirmoji ir didžiausia darbdavių bei jų atstovų grupė nebuvo girdėjusi apie įstatyminę pareigą užtikrinti lygias galimybes, antroji įstatymo pažeidėjų grupė sąmoningai ir tikslingai siekė į tam tikras pareigas priimti tik konkrečios lyties ar amžiaus asmenis.
Dažniausiai darbdaviai tam tikras profesijas siejo tik su moteriškąja lytimi.
Pavyzdžiui, pardavėjos prekybos salėje, biuro administratorės, valytojos, kambarių tvarkytojos. Taip pat tenka pastebėti, kad dažnai įstatymą pažeidžiančiuose darbo skelbimuose moterims nustatomas aukštesnis amžiaus kriterijus nei kitoms pareigybėms. Jeigu darbas siūlomas moterims, amžiaus riba dažniausiai būna iki 35 metų, jeigu pareigų pavadinimas neutralus, nesusijęs su lytimi, amžiaus riba gali būti 45 metai ir daugiau.
Todėl sąmoningumo didinimo kampanijos metu planuojama susitikti su įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir darbdavių organizacijomis aptarti esamos situacijos ir galimus bendrus veiksmus, užtikrinančius visų asmenų lygių galimybių įgyvendinimą darbo santykių srityje.
Pabrėžtina, kad visi reikalavimai, nurodomi darbo skelbimuose, turi būti pagrįsti bei tiesiogiai susiję su darbuotojo darbo funkcijomis.
Ką sako kalbininkai?
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) nutarimu „Dėl pareigų, profesijų, mokslo laipsnių ir panašių pavadinimų“ pareigų ir profesijų pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, pavyzdžiui: direktorius, vadybininkas, gydytojas; Firmai reikalingas vadybininkas; Laikinai einanti direktoriaus pareigas Violeta Klimienė; Janina Petrauskienė gydytojo profesiją įgijo Vilniaus universitete.
Todėl darbo skelbimai, kuriuose nurodoma, kad darbas siūlomas auklėtojui, pedagogui, kasininkui ir t. t., nebus laikomi diskriminuojančiais ar pažeidžiančiais lygių galimybių įstatymus.
Nepaisant minimo VLKK nutarimo, tarnyba rekomenduoja pareigas darbo skelbimuose visada reikšti vyriškosios ir moteriškosios giminės daiktavardžiais ar prie vyriškosios giminės daiktavardžio pridedant moteriškosios giminės daiktavardžio galūnę, taip prisidedant prie nuostatos, kad darbuotoją reikia rinktis pagal kompetenciją, o ne pagal lytį, formavimo.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba išskiria keletą tendencijų:
daugumoje diskriminacinių skelbimų nurodomi reikalavimai, teikiantys pirmenybę lyties, amžiaus ir išvaizdos atžvilgiu.
Pastebima, kad šie reikalavimai dažniau priskiriami moterims nei vyrams. Diskriminuojantys darbo skelbimai glaudžiai susiję su stereotipais, kad tik konkrečios lyties asmuo gali atlikti vieną ar kitą darbą.
Tai išskirtinai galioja kelioms konkrečioms specialybėms: sekretorėms, auklėms, seselėms ar slaugėms, administratorėms. Dar neteko matyti darbo skelbimo, kuriame vyrui būtų taikomas reikalavimas išvaizdai (maloni, reprezentatyvi ir pan.);
diskriminuojantys darbo skelbimai būdingi smulkiojo ir vidutinio verslo darbdaviams, dažniau lietuviško kapitalo įmonėms;
regionuose tokių skelbimų pasitaiko šiek tiek dažniau nei didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
Rečiau, bet taip pat pasitaiko, kad darbdaviai darbo skelbimuose nurodo:
reikalavimą turėti nuosavą automobilį. Tai yra galima diskriminacija socialinės padėties pagrindu, kada asmenys, neturintys automobilio, atsiduria nepalankesnėje situacijoje, palyginti su asmenimis, turinčiais automobilį;
reikalavimą mokėti konkrečią užsienio kalbą, nors pareigybės aprašyme nėra nurodomos darbuotojo funkcijos, tiesiogiai susijusios su reikalaujamos kalbos įgūdžių panaudojimu;
pageidavimą dėl šeiminės padėties (pavyzdžiui, neturėti šeiminių įsipareigojimų, neturėti mažų vaikų, kad vaikai būtų paaugę ir pan.);
amžiaus apribojimus, pabrėždami, kad darbas siūlomas jaunatviškame, energingame kolektyve, tokiu būdu siekiant įdarbinti tik jaunus asmenis.
