Metų rekordai
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviai rugpjūtį įregistravo 18,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai, kaip skelbė, yra 4,2 tūkst. daugiau nei liepos mėnesį.
Kaip patikslino, tai – ne šių metų rekordas. Jis buvęs gegužę, kai laisvų darbo vietų skaičius siekė 19,7 tūkst.
Visgi, kaip pabrėžta, nors bendras laisvų darbo vietų skaičius ne išskirtinis – rekordai fiksuojami kitoje vietoje.
„Aštuoniolikoje savivaldybių paskelbtas laisvų darbo vietų skaičius – didžiausias per mėnesį įregistruotų darbo pasiūlymų skaičius nuo metų pradžios“, – aiškino UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Teigta, kad laisvų darbo vietų daugiau įregistruota beveik visuose veiklos sektoriuose.
„Rugsėjo 1 d. darbo ieškantys žmonės galėjo rinktis iš 7,7 tūkst. darbo skelbimų UŽT platformoje“, – sakė atstovė.
Ji tikino, kad didžiausia laisvų darbo vietų koncentracija, kaip įprasta, išlieka didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje – 4,2 tūkst., Kaune – 2,9 tūkst., Klaipėdoje – 1,4 tūkst. Mažiausiai darbo pasiūlymų – Neringos (11), Pagėgių (15), Rietavo (15) ir Kalvarijos (16) savivaldybėse.
Kad šių metų rugpjūtis buvo vienas aktyviausių mėnesių tiek iš darbdavių, tiek iš ieškančiųjų darbo pusės, patvirtino ir „CV-Online“ ryšių su visuomene specialistė Rita Karavaitienė.
„Rugpjūtį įmonės cvonline.lt tinklapyje paskelbė beveik 10 proc. daugiau darbo pasiūlymų nei liepą, palyginimui, pernai rugpjūtį buvo paskelbta 5 proc. daugiau nei liepą.
Toks augimas gerokai viršija įprastinį darbo skelbimų augimą“, – tikino ji.
Labiausiai ieško specifinių darbuotojų
Remiantis UŽT duomenimis, daugiausia darbuotojų rugpjūtį ieškojo administracinės ir aptarnavimo veiklos (3,3 tūkst. laisvų darbo vietų), apdirbamosios gamybos (3,2 tūkst.) ir didmeninės bei mažmeninės prekybos (3,1 tūkst.) įmonės.
„Laisvų darbo vietų daugiau nei liepą registruota visuose sektoriuose, išskyrus kasybą ir karjerų eksploatavimą bei nekilnojamojo turto operacijas.
Apdirbamosios gamybos ir švietimo sektoriuose darbo pasiūlymų rugpjūtį (atitinkamai – 3,2 tūkst. ir 1,3 tūkst.) – daugiausiai nuo metų pradžios.
Šiais metais daugiausiai laisvų darbo vietų rugpjūtį paskelbta ikimokyklinio ugdymo mokytojams, vaikų priežiūros darbuotojams, mokytojų padėjėjams, kepėjams ir konditeriams, dažytojams, autobusų vairuotojams, dailidėms ir staliams, izoliuotojams, medienos apdirbimo įrenginių operatoriams, nekvalifikuotiems sodininkystės ir daržininkystės ūkio darbininkams“, – sakė M. Jankauskienė.
Pasak R. Karavaitienės, remiantis „CV-Online“ statistika, rugpjūtį daugiausiai darbo pasiūlymų buvo skirta klientų aptarnavimo, gamybos, finansų, IT, pardavimų, inžinerijos sričių darbuotojams.
„Rugpjūtį, palyginus su liepa, sparčiausiai augo darbo pasiūlymų, skirtų klientų aptarnavimo srities specialistams kiekis“, – teigė ji.
Tiesa, kaip aiškino, darbo daugiau ieškojo ir patys gyventojai. Jų darbo skelbimų portale apsilankė apie 20 proc. daugiau nei liepą.
„Pirmosiomis rugsėjo dienomis taip pat stebime abiejų pusių aktyvumą.
Pagal mėnesio pradžios rezultatus, galime prognozuoti, kad darbo pasiūlymų rugsėjį bus paskelbta dar daugiau nei rugpjūtį“, – prognozavo R. Karavaitienė.
Apdirbamojoje pramonėje – 14 tūkst. mažiau darbuotojų
M. Jankauskienės teigimu, šiuo metu rinkoje, lyginant su praėjusiais metais, darbo paklausa mažesnė maždaug 1,5 karto.
Ypatingai mažėjo darbuotojų ir tam tikruose sektoriuose. Kaip pavyzdį ji pateikė apdirbamosios gamybos sektorių, Per metus, kaip skaičiavo, sumažėjo 14 tūkst. darbuotojų.
„Darbo rinkoje stebimas neapibrėžtumas dėl ekonominės padėties.
Darbdaviai elgiasi atsargiai, samdo ribotai arba mažesnėmis apimtimis nei anksčiau, įdarbina tik tų profesijų atstovus, be kurių negali išsiversti.
Tačiau reikšmingai nedidėja darbuotojų atleidimų, stengiamasi išlaikyti profesionalius kompetentingus darbuotojus“, – teigė ji.
Povilauskas: nedarbas didės
Nepaisant didėjančių laisvų darbo vietų skaičiaus, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas situaciją darbo rinkoje apibūdino, kaip stabilią.
„Maždaug jau metus laiko turime stabilią situaciją. Žinoma, šiek tiek jaučiamas augantis neigiamas fonas, nes darbo rinkos situacija skirtinguose sektoriuose yra skirtinga.
Mes matome, kad dirbančiųjų skaičius yra sumažėjęs tuose sektoriuose, kurie susitraukė, tai pramonėje, mažmeninėje prekyboje, bet padidėjęs skaičius laikosi IT, finansų, transporto sektoriuose.
Pokyčiai jaučiami ir priklausomai nuo regiono. Kur yra baldininkų gamyklos, ten yra padaugėję bedarbių“, – sakė ekonomistas.
Kalbėdamas apie pramonės situaciją T. Povilauskas tikino nesitikintis, kad II pusmetį į šį sektorių priimamų darbuotojų daugės. Priešingai, kaip teigė, manoma, kad pramonėje darbuotojų skaičius ir toliau bus mažinamas.
„Gal kažkiek stabilizuosis mažmeninė prekyba, tačiau mūsų prognozės susijusios su šiek tiek didėsiančiu nedarbu“, – pridūrė jis.
