Didžiausi pandemijos iššūkiai
I. Čėsnienė, paklausus, kokias galėtume išskirti pagrindines pamokas ar tendencijas, tikino, jog iššūkių tikrai būta. Vieni su jais susidorojo, o kiti, deja, ne.
„Verslui tikrai labai reikėjo prisitaikyti ir labai daug priklauso nuo to, kurioje srityje tas verslas dirba. Bet jeigu kalbėtume apie tokį standartinį ofisinį darbą, tai didieji pokyčiai būtent įvyko tuo atžvilgiu, kad daugelis žmonių dirbo iš namų.
Ateityje turbūt turėsime mažiau poreikio dideliems ofisams, miesto centre esantiems ofisams. Kita vertus, dirbdami namuose darbuotojai taip pat susidurs su nemažais iššūkiais. Pavyzdžiui, jie mažiau jausis organizacijos dalimi. Mums, verslui, reikės galvoti, kaip tuos žmones pritraukti, kaip jiems leisti pasijusti komandos dalimi“, – sako pašnekovė.
„Kita vertus, mes matome verslus, kurių tiekimo grandinės sutriko, ir tai yra didžiulė pamoka, kurią išmoko ypač globalus verslas ir dabar jau labai smarkiai pradeda galvoti apie tiekimo grandinių lokalizavimą. Tai atveria galimybes mums, ypatingai Lietuvai. Jeigu mes matysime daugiau gamybos Rytų, Vakarų Europoje, mes taip pat galėsime prie to prisijungti ir kažkiek iš to laimėti.
Tai toke pagrindiniai iššūkiai. Žinoma, iš vartotojų pusės mes matome tokius dalykus kaip padidėjusią psichinės gerovės svarbą, ne fizinės, o būtent psichinės. Iš tiesų yra daug išbandymų. Vieni žmonės prisitaikė, bet kiti – ne“, – tikina ja.
Darbas iš namų – produktyvesnis?
Karantino metu daugeliui teko dirbti iš namų, tačiau, kaip pastebi pašnekovė, nuotolinis darbas tikrai nereiškia, kad krenta žmogaus darbo kokybė.
„Kai darėme apklausas, užfiksavome, kad apie 70 proc. žmonių sako, kad jų produktyvumas arba išliko toks pats, arba padidėjo.
Tikrai yra labai didelė dalis žmonių, kurie jaučia, kad dirbdami namuose jie yra produktyvesni.Taigi mes negalėtume sakyti, kad daugelis žmonių darbo prasme neįveikė šio iššūkio. Greičiausia, kad daugelis žmonių įveikė, bet, kaip jau minėjau, nebūdami ofisuose mes nutolsime.
Kita vertus, vis tiek yra 30 proc. žmonių, kurems namuose dirbti sunkiau ir jų produktyvumas nukrito“, – pastebi I. Čėsnienė.
Specialistė pabrėžia, kad labai svarbu, kaip atrodo darbo aplinka ir ofisai. Gali būt, kad ateityje būtent nuo to ir priklausys, kiek žmonių norės namus iškeisti į ofisą.
„Šioje vietoje verslas turėtų gerai apmąstyti, kaip yra sukurta jų darbo atmosfera.Technologiškai ir atsižvelgiant į žmonių poreikius darbo organizavimas turėtų būti itin lankstus. Tikrai yra daug žmonių, kurie puikiausiai jaučiasi namuose ir ten galės dirbti, bet yra žmonių, kurie to negali ir jie nori kuo greičiau grįžti į ofisus. Mes turime paklausti žmonių, ko jie nori ir į tai reaguoti“, – tikina laidos pašnekovė.
Ateityje neabejotinai didės technologijų svarba, todėl gali būti, kad vyresniems žmonėms darbo rinkoje bus kiek sunkiau.
„Visos pagrindinės tendencijos rodo, kad žmonėms, kure nemoka dirbti su technologijomis, ar tai būtų vyresni žmonės, ar net nebūtinai vyresni, tai bus labai sudėtinga. Bet iš kitos pusės mes turime suprasti, kad tas vartotojų jautrumas, susitapatinimas su jautresnėmis grupėmis, jis tik didės ir bus kaip postūmis įtraukti kuo daugiau įvairesnių vartotojų grupių, kurios yra misreprezentuojamos. Verslui reikia galvoti apie kažkokias alternatyvas“, – tikina laidos pašnekovė.
Vyksta esminis lūžis
Paklausus, ar šiuos pokyčius, kuriuos atnešė koronavirusas, galime vadinti esminiu lūžiu darbo rinkoje, o gal tai tik trumpalaikiai pokyčiai, moteris tikino, kad pačios įmonės pripažįsta, kad vyksta ilgalaikiai pokyčiai.
„Manau, kad tai yra tikrai ilgalaikiai lūžiai. Mes galime matyti tam tikrą bangavimą, pavyzdžiui, ir dabar matėme, kad vasarą daugelis žmonių jau grįžo į ofisus, tikrai jau buvo nemažai įmonių, kurios jau dirbo ofisuose, bet dabar tie paskutiniai susirgimų skaičiai mus veda prie to, kad mes grįšime atgal.
Aš sakyčiau, kad bus pabangavimas, bet ilguoju laikotarpiu įmonės jau ruošiasi ir sako, kad tai yra ilgalaikis pasikeitimas ir įmonės jau strategiškai galvoja, kas bus jeigu kažkas panašaus vėl atsitiks.“
