aA
Kreipimosi į darbo ginčų komisiją formą galima rasti rusų ir ukrainiečių kalbomis, bet ją užpildyti reikia lietuviškai. Darbo imigrantai tai padaryti gali su „Google“ vertėju, pataria Valstybinės darbo inspekcijos darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė.
Darbo inspekcijos atstovė dokumentus pildantiems imigrantams siūlo naudotis „Google Translate“
© DELFI

DELFI tęsia straipsnių ciklą apie transporto sektoriuje dirbančius imigrantus iš trečiųjų šalių. Po interviu su Lietuvos profesinių sąjungų aljanso pirmininku Audriumi Cuzanausku kalbamės su I. Janukevičiene.

– Mūsų pokalbio tema – darbo ginčų komisijos. Pirmiausia, galbūt galėtumėte papasakoti, kas tai yra? Kiek tokių komisijų veikia Lietuvoje? Kuo jos užsiima?

– Tai privaloma ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo institucija, kuri nagrinėja individualius ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Ginčai gali būti dėl teisės ir dėl intereso. Šis institutas įsteigtas 2013 metais. Tuo metu buvo 13 komisijų, o šiuo metu jau yra 22. Reiškia, kad institutas pasiteisino. Veikia efektyviai, greitai, gerai, nemokamai, atsiliepimai ir rezultatai yra gana geri.

Darbo ginčų komisija (DGK) sudaroma socialinės partnerystės principu, iš trijų narių: pirmininkas yra iš Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), vienas narys yra iš darbdavių organizacijų, o kitas iš profsąjunginių organizacijų. Kiekvienam ginčui sudaroma atskira komisija, yra rotacijos principas, sistema pati atrenka narius, kurie dalyvaus jo nagrinėjime.

Gali atrodyti, kad darbdavių ir darbuotojų atstovai turi atstovauti savo puses, ginti ieškovą-darbuotoją arba atsakovą-darbdavį. Bet taip nėra. Komisija skirta tam, kad objektyviai, iš visų pusių būtų išnagrinėtos aplinkybės. Sprendimas priimamas balsų dauguma.

– Kada žmogui gali prireikti kreiptis į darbo ginčų komisiją? Pavyzdžiui, jei jis nori atostogų, bet darbdavys neleidžia, galima kreiptis?

– Taip, tai realus darbo ginčas. Darbdavio pareiga organizuoti, kad darbuotojas pailsėtų per metus. Ne darbuotojas turi prašyti, maldauti, kad jam duotų pailsėti. Dažniausiai ginčai kyla dėl to, kad netinkamai nustatytos atostogų organizavimo procedūros.

Jei nepavyksta išsiaiškinti su darbdaviu, galima kreiptis į DGK (pagal vietą, kur veikia įmonė) – rašyti prašymą, užpildyti formą. Per 5 darbo dienas paskiriamas posėdis, o ginčas turėtų būti išnagrinėjamas per 1 mėnesį (jei yra aplinkybių arba trūksta įrodymų, gali būti 1 mėnesiui atidėtas).

Mes visada raginame į posėdį atvykti visas puses, tiek ieškovą, tiek atsakovą, nors tai nėra privaloma. Jei negali ar nenori, nieko nebus už tai.

Irina Janukevičienė
Irina Janukevičienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Kaip tada galite objektyviai įvertinti?

– Pagal pateiktus įrodymus. Dėl to šalys turi stengtis dalyvauti.

– Jei tik viena pusė pateikia, tik pagal tą informaciją ir sprendžiate?

– Taip. Jei komisija mano, kad reikia kitų institucijų įrodymų, turi teisę kreiptis ir gauti papildomos informacijos. Bet jei nėra, nagrinėja pagal tai, kas yra. Tačiau komisijos pagrindinis tikslas yra sutaikyti šalis ir baigti bylą taikos sutartimi, o tai įmanoma, kai dalyvauja abi šalys.

– Kodėl DGK apskritai įkurtos?

– Iki tol kiekvienoje įmonėje turėjo būti DGK, bet jos buvo sudaromos iš darbdavio ir darbuotojų atstovų būtent joje. Turėjo nagrinėti pas save, neišnešant „šiukšlių iš trobos“. Tačiau tai buvo visiškai neveiksmingas institutas – tie patys darbdaviui pavaldūs darbuotojai turėjo nagrinėti ginčą prieš jį. DGK arba nebuvo sudaromos, arba veikė labai formaliai.

Be to, maždaug nuo 2000 metų padaugėjo atvejų, kai imti skųsti VDI inspektorių įmonėms pateikti reikalavimai. Teismai formavo praktiką, kad VDI neturi teisės spręsti darbo ginčų. Dėl to įsteigtos DGK.

– Kodėl padidėjo DGK skaičius?

– Vis daugiau žmonių sužino apie šią galimybę. Žodis „teismas“ baugina kažkaip, mažas skaičius nepatenkintų drįsdavo kreiptis ten. Nes tai ir išlaidos, ir griežtos procedūros. DGK yra daug prieinamesnis būdas. Be to, viskas nemokama. Ir dar gana greitai, nes teisme kelis metus gali vykti procedūros.

Be to, viskas nemokama. Ir dar gana greitai, nes teisme kelis metus gali vykti procedūros.
I. Janukevičienė

Galiausiai, nereikia nei advokato, kitų teisinių paslaugų. Žinoma, jei šalys nori, visada gali pasinaudoti. Ateina ir pas mus advokatai su mantijomis. Svarbu pastebėti, kad teisinės išlaidos pas mus nepriteisiamos. Dėl to buvo daug diskusijų, net ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad mes turime nagrinėti klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų. Tačiau mes prieštaravome, nes mūsų institutas skirtas kuo greičiau, pigiau ir paprasčiau išspręsti ginčą. Jei dalyvauja advokatai ir priteisiamos išlaidos jiems, tai labiau panašu į teismą.

– Prieš interviu pateikėte duomenų, kad 2019 metais iš viso gauta 7,6 tūkst. prašymų, iš kurių tik 163 buvo užsienio piliečių. Tai yra vos 2 proc. Kaip vertinate šį skaičių?

– Anksčiau tokių duomenų apskritai nekaupėme. Visų asmenų prašymus, nepaisant pilietybės, nagrinėjame vienodai. Tik nuo 2019 metų sausio pradėjome skaičiuoti, nes pamatėme, kad užsienio piliečių atvejų daugėja. Dažniausiai tai Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos piliečiai. Atvejų daugėja, nes daugiau atvažiuoja. Ne dėl to, kad darbdaviai blogesni.

– Kaip manote, kuri tikimybė didesnė – kad į DGK kreipsis lietuvis, ar kad kitos šalies pilietis?

– Mes pasiruošę objektyviai nagrinėti ginčus neatsižvelgiant į pilietybę. Kai pamatėme, kad vis daugiau iš Ukrainos, Baltarusijos kreipiasi, mūsų tinklalapyje atsirado informacija ne tik rusų ar anglų, bet ir ukrainiečių kalba. Bendradarbiavome su ambasada, kad jie išverstų. Taip pat ir prašymų formos išverstos.

– O jas užpildyti kokia kalba reikia?

– Valstybinė kalba privaloma. Į valstybės institucijas reikia kreiptis valstybine kalba.

– Jie turi susirasti pagalbininką?

– Visada paaiškiname jiems suprantama kalba. Ne visi konsultantai, bet turime tokių, kurie dar moka kalbėti rusiškai. Aiškiname, kad gali pasinaudoti internetiniais vertimais, nebūtinai turi būti vertimo biuro, užtikrintas, kaip teisme. Galima pasinaudoti „Google“ vertėju, išversti, kas dabar prieinama beveik kiekvienam. Siūlome pateikti tokį prašymą.

Žinoma, jei gauname paštu prašymus, kad ir kita kalba, vis tiek juos registruojame. Pradedame procedūras ir jei žmogus neturi galimybės pateikti vertimo, perkame paslaugas ir organizuojame vertimą. Tokia galimybė numatyta. Tai galioja ir posėdžio metu. Tačiau, dar kartą kartoju, mes nesame teismai. Pas mus ir Darbo kodekse nenumatytos tokios griežtos procedūros, bet mes visą laiką stengiamės tai padaryti.

Todėl labai apmaudu girdėti tokius kaltinimus, kad mes tik biurokratiškai žiūrime. Tikrai ne, mes visada stengiamės padėti žmogui, paaiškinti jam suprantama kalba.

– Jei su „Google“ vertėju pateiktas prašymas, jame gali būti neaiškumų. Ar tai gali lemti sprendimą DGK?

– DGK nėra institucija, ginanti tik darbuotojo teises. Ji turi ginti įstatymo vykdymo aspektu tiek darbdavio, tiek darbuotojo teises. Nagrinėjant ginčą, ji turi objektyviai jį išspręsti.

Profsąjungos gina darbuotojų teises. Mes visada stengiamės bendradarbiauti su darbdavių ir darbuotojų organizacijomis. Dažniausiai pagalbos prašo darbuotojų atstovai. Mes niekada neatsisakome padėti, išaiškinti, vykti kartu, dalyvauti mokymuose.

Kai sakoma, kad biurokratinis institutas tik plečiamas, o nieko nedaroma darbuotojų naudai – tikrai taip nėra. Sakyčiau, kad profesinės sąjungos turi vykdyti savo prievoles ir pareigas tinkamai. Jie turi aiškinti, šviesti, dėti visas pastangas, kad į profsąjungas įstoję žmonės gautų tinkamą pagalbą (taip pat ir kreipiantis į DGK).

Irina Janukevičienė
Irina Janukevičienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

– Kitas rodiklis, kad atmesta apie 1,4 tūkst. iš 9,5 tūkst. reikalavimų. T. y. beveik 15 proc. Kaip vertinate tai? Ar darbuotojai dažnai nori daugiau, nei jiems priklausytų?

– Atmestų prašymų dalis labai maža. Be to, dar yra dalis, kai prašymo atsisakoma iki posėdžio, o tai reiškia, kad šalys susitarė.

Abi šalys turi pagrįsti savo reikalavimus. Jei darbuotojas ateina ir sako, kad su darbdaviu susitarė už dieną mokėti tam tikrą atlygį (transporte dažnai taip būna), bet nagrinėjimo metu paaiškėja, kad pasirašyta darbo sutartis, kurioje nurodytos visiškai kitos sąlygos, kitas darbo užmokestis, sutarta dėl dienpinigių mažinimo...

Beje, kaip tik kovojame su tuo. Dienpinigių klausimas neturėtų būti toks neapibrėžtas. Pagal dabartinį reglamentavimą, kiekvienas darbdavys gali savo nuožiūra mažinti dienpinigius (ne mažiau nei 50 proc.), bet gali disponuoti nuo 100 iki 50 proc. ir mokėti kada kiek nori. Darbdaviai kartais manipuliuoja tuo. Žiūri – patinka ar nepatinka darbuotojas. Tai atveria kelia ginčams, kuriuos spręsti labai sudėtinga. Manome, kad darbdavys darbo sutartyje turėtų nustatyti konkretaus dydžio dienpinigius.

Taigi, jei dėl vienos tvarkos sutarta žodžiu, o dėl kitos – darbo sutartyje, komisija turi vadovautis dokumentais. Aišku, ir žodinius paaiškinimus priima, jei nėra kitų įrodymų. Jei darbuotojas atveda liudytojus, kad taip buvo sutarta iš tikro, komisija gali spręsti pagal tai.

Jei dėl vienos tvarkos sutarta žodžiu, o dėl kitos – darbo sutartyje, komisija turi vadovautis dokumentais.
I. Janukevičienė

Tačiau dažniausiai būna taip, kad darbuotojas kažką parašo, daugiau įrodymų nepateikia, pats nedalyvauja, nes yra išvažiavęs į komandiruotę. Viskas, komisija turi spręsti pagal tai, kas pateikta byloje. Tuo metu darbdavys pateikia dokumentus, kad su darbuotoju atsiskaityta. Dažnai net permoka būna darbuotojui.

– Dėl ko darbuotojai ir darbdaviai kreipiasi dažniausiai?

– Darbuotojai dažniausiai (beveik 80 proc.) kreipiasi dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio arba neatsiskaitymo atleidžiant iš darbo. Darbdaviai visais atvejais (beveik 100 proc.) kreipiasi dėl materialinės žalos atlyginimo, t. y. kai darbuotojas neteisėtais veiksmais padaro žalą, o darbdavys nori ją prisiteisti. Gal yra buvę keli pavieniai atvejai, kai darbdavys kreipėsi dėl kitos priežasties. Pavyzdžiui, pamenu vieną, kai darbuotojas nenorėjo atostogauti ir darbdavys kreipėsi.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Įtakinga JK profsąjunga pareikalavo pradėti tyrimą dėl darbo saugos „Amazon“ sandėliuose

Viena didžiausių Didžiosios Britanijos profsąjungų pareikalavo pradėti parlamentinį tyrimą,...

Beveik trys dešimtys Vilniaus daugiabučių gali likti be liftų: būklė kelia pavojų (59)

Beveik trys dešimtys Vilniaus daugiabučių gali likti be liftų, mat dėl pavojaus saugumui juos...

„Rosneft“ nukentėjo dėl prekybos su Venesuela: JAV įvedė sankcijų Rusijos naftos milžinei (101)

JAV antradienį paskelbė sankcijų Rusijos valstybės kontroliuojamos naftos milžinės...

Strategine įmone tapusią „Problematiką“ ruošiamasi grąžinti Susisiekimo ministerijai (2)

Strategine valstybine įmone tapusią kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės įmonę...

„Lidl“ atsisakius plastikinių maišelių, planus įvardija ir kiti prekybos tinklai (63)

Prekybos tinklui „Lidl“ antradienį paskelbus, kad atsisako vienkartinių plastikinių pirkinių...

Top naujienos

Užsienyje gyvenančios lietuvės papasakojo, kiek čia kainuoja vaikų darželiai: apie tokią sumą, kokia – Lietuvoje, net nesvajoja (316)

Sostinėje pakilus valstybinių darželių kainoms, tėvai sujudo. Kai kurie už sausio mėnesį...

Alytaus zonoje – skandalingi įvykiai: naktį, įtariama, sumuštas buvusios „pupytės“ vyras Jakutis (241)

Alytaus pataisos namuose – skandalingi įvykiai: įkalinimoje įstaigoje, įtariama, kiti bausmę...

Po griežtų pareigūno žodžių išprievartautai merginai – atsiprašymas: netoleruoju prievartos bet kokiu pavidalu (122)

Antradienį instagramo paskyroje išprievartautą merginą įžeidęs pareigūnas Livijus S. nutarė...

Orai: šiluma trauksis, tačiau žiemos vis dar nerasta (10)

Trečiadienio naktį į šalį plauks tankesni debesys, tačiau jie kartas nuo karto praplyš,...

Tomas Vaitelė

Trumpalaikės šlovės kalvė: jeigu ir laimėsime „Euroviziją“, tai netyčia (17)

Kasmet sausio ir vasario mėnesiai prasideda tuo pačiu: „kokios šiemet bus tendencijos“, „ar...

UEFA Čempionų lyga grįžo su trenksmu: aštuntfinalyje – 19-mečio dublis ir PSG bei „Liverpool“ pralaimėjimai (9)

Vėlų antradienio vakarą rungtynėmis Dortmunde ir Madride atidarytos UEFA Čempionų lygos...

Šiurpūs pasaulio oro uostai: neįprasti keleivių patikrinimai, flomasteriu rašomi skrydžiai ir tuščias, auksu nulietas terminalas (21)

Ar matėte filmą „Terminalas“? Jo herojus, kurį vaidina Thomas Hanksas, papuola į kvailą...

Ginekologė: vienos vyno taurės motina gali nejausti, bet vaisiui tai – daug rimtesnė žala (11)

Pirmadienį pareigūnai pasidalijo informacija, kad savaitgalį Vilniuje girta moteris pagimdė...

Žinia kavos mėgėjams: ten, kur ji auginama, vietiniai jos net negeria (63)

Viena geriausių pasaulyje kavų auga Kenijoje . Tai žino kavos mylėtojai įvairiose pasaulio...

|Maža didelių žinių kaina