Degalinės teritoriją vyras prižiūri kaip savo kiemą: žolė nupjauta, jei reikia, iškrauna ir prekes, prižiūri automobilių plovyklą, tačiau Radviliškio gyventojo Eligijaus uždarbis – vos didesnis nei minimalus. Kiek lieka į rankas, atskaičius mokesčius, vyras nežino.
Tokių, kaip Eligijaus dalią žada lengvinti Vyriausybė. Birželio pabaigoje nuspręsta didinti minimalią mėnesinę algą dešimtadaliu – iki 709 eurų į rankas. Nuo kitų metų sausio didesnis uždarbis daliai pasijus, jeigu kartu didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis, kuriam Seimas dar nepritarė.
„Pagal tokią algą, 50 eurų jaučiasi vis tiek, kaip bebūtų. Jau šiek tiek bus geriau“, – dalijosi Eligijus.
Tačiau ekonomistai šią idėją vertina dviprasmiškai.
„Jeigu mes sukelsime minimalią algą, tai mes arba pastumsime įmones į užsidarymą, arba pastumsime į šešėlį“, – teigė ekonomistas Sigitas Besagirskas.
Algos diferencijavimas
Lietuvos darbdaviai jaučiasi minimalią algą keliantys bene sparčiausiai Europoje. Per ketverius metus – kone 50 procentų, tad algų kėlimo tempą norėtų pristabdyti, siūlydami minimalią algą diferencijuoti.
„Vilniuje arba pažangiuose pramonės sektoriuose, paliekant minimalią algą, jos kilimo tempus panašius, o regioniniuose sektoriuose arba mažesnės pridėtinės vertės sektoriuose – minimalią algą keliant ne taip sparčiai, kaip buvo pastaruoju metu“, – aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.
Anot darbdavių, jei minimalus uždarbis skirtųsi, regionų įmonės galėtų lengviau konkuruoti.
„Įmonės išlaikys darbuotojus, bus mažiau bedarbių, įmonės galės toliau pardavinėti savo produkciją ir turės laiko augimui“, – teigė S. Besagirskas.
Profsąjungas tokie siūlymai piktina, esą jeigu algos mažesniuose miesteliuose kils lėčiau, tai darbuotojai emigruos į sostinę.
„Žmonės važiuoja 100 kilometrų į „Maximos“ prekybos tinklus ir ten dirba, taip pat kiek aplinkinių dirba Vilniaus paukštyne – aš niekaip nesuprantu, koks būtų rezultatas“, – teigė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Darbdaviai aiškina, kad nuo nepagrįstai keliamos algos nukenčia ir patys darbuotojai. Įmonių kaštai auga, vadinasi, kyla ir produkcijos kainos.
„Ypač paslaugų sektoriuje, kur didelė dalis darbo santykių sudaro savikaina, iš tikrųjų, neturi kito pasirinkimo, kaip tik kelti kainas“, – aiškino M. Gudas.
„Minimali alga yra ne tik verslo išlaidos, bet ir verslo pajamos, nes žmonės, turėdami didesnes pajamas, tuomet turi daugiau galimybių ir išleisti tuos pinigus, ir iš to paties verslo daugiau pirkti“, – teigė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Siūloma keisti minimalios algos skaičiavimo formulę
Ekonomistas mano, kad yra klaidinga minimalios algos grindis nustatyti tik pagal Vilniaus pragyvenimo lygį, kai kainos Vilniuje ar Skuode skiriasi.
„Pirkau praėjusią savaitę medų Skuodo rajone. 0,7 litro buteliukas kainavo 2 eurus. Vilniuje toks buteliukas kainuoja 7-8 eurus. Vilniuje kvadrato kaina, padoresnio būsto, yra apie 3000 eurų. Jeigu mes pasižiūrėtumėme regione, galima ir už 100, ir už 150 eurų už kvadratą rasti būstą“, – teigė S. Besagirskas.
Kaip keisti minimalios algos skaičiavimą, pirma, turi nuspręsti darbdaviai ir darbuotojai, bet ministerija jau žino, kokių siūlymų nepalaikys.
„Formulę pačią yra siūloma iš darbdavių pusės peržiūrėti, mes palaikome diskusiją ir tikrai galima peržiūrėti, ir gali atsirasti daugiau rodiklių. Dabar yra vienas – vidutinė mėnesinė alga. Yra diskusijų, kad galėtų atsirasti našumas, pavyzdžiui, toks rodiklis yra Estijoje, bet, vėlgi, tas našumas, mūsų nuomone, turėtų didinti minimalią algą, o ne ją mažinti“, – teigė V. Šilinskas.
Minimalų atlyginimą Lietuvoje gauna apie 25 000 žmonių, dirbančių visu, ir dar maždaug 100 000 ne visu etatu.
Visą reportažą galite žiūrėti LNK:
