Į Delfi redakciją kreipęsis Karolis (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad įmonėje „Stadeva“ dirbo nuo praėjusių metų liepos. Darbas vyko komandiruotės principu – Vokietijoje jis tiesė šviesolaidinį kabelį.
„Dirbome maždaug 12 žmonių komanda apie 6 mėnesius. Pati pradžia buvo daug žadanti, atlyginimai nevėlavo, darbo buvo daug, apgyvendinimas nemokamas“, – prisiminė Karolis.
Ramino, kad sunkumai laikini
Atlyginimas į iš pradžių, anot jo, buvo mokamas du kartus per mėnesį, tačiau dėl to niekas neturėjo pretenzijų. Vis dėlto spalį situacija pasikeitė – nors paprastai pinigai sąskaitas pasiekdavo penkioliktą mėnesio dieną, dalis atlyginimo į sąskaitas įkrito tik spalio 30 dieną.
„Visi pradėjome jaudintis, kas čia vyksta, kad algos vėluoja ir nesumokama, kas buvo žadėta, tačiau direktorius Valdas Karabinas mus pastoviai ramino. Kiti darbuotojai, kurie dirba Raseinių biure, irgi sakydavo, kad viskas yra gerai, čia tik laikini nesklandumai, tačiau realybė buvo visai kitokia. Mums ne tik nesumokėjo dalies atlyginimo už spalio mėnesį, nesumokėta liko ir už lapkričio bei gruodžio mėnesius“, – įvardijo vyras.
Gruodžio pabaigoje jis iš darbo išėjo, o sausį kartu su keliais kitais panašioje situacijoje atsidūrusiais bendradarbiais kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Vis dėlto maždaug po kelių dienų, Karolio teigimu, pasiskundusiems darbuotojams ėmė skambinti įmonės atstovė su siūlymu pasirašyti taikos sutartį. Daugelis, tarp jų ir Karolis, jas pasirašė.
Sausį Kauno darbo ginčų komisija patvirtino taikos sutartį, pagal kurią įmonė įsipareigojo Karoliui išmokėti 2700 eurų įsiskolinimą. Vis dėlto šie pinigai jo iki šiol nėra pasiekę.
„Šiuo metu neįmanoma susisiekti su „Stadeva“ vadovybe, kai kuriuos žmones tiesiog užblokavo, o kitiems neatsiliepia. Dabar nežinome, kada mums atiduos pinigus, esame nežinioje, kadangi taip pat turime įsipareigojimų ir nenorime likti skolingi“, – sunkumus vardijo jis.
Be kita ko, Karolis pažymėjo, kad darbuotojai neprašė išmokėti netesybų už vėluojamus pervesti darbo užmokesčius.
„Niekas dėl netesybų nesikreipė, darbuotojai norėjo atgauti tik savo uždirbtus atlyginimus“, – teigė jis.
„Sodros“ duomenimis, kovo 15 dieną įmonėje dirbo 5 žmonės, finansinių duomenų Registrų centrui ji nėra pateikusi.
Teigia, kad su problemomis susidūrė generalinis rangovas
Įmonės vadovas Darius Karabinas Delfi raštu komentavo, kad „Stadeva“ Vokietijoje dirbo kaip subrangovas ir buvo tiesiogiai priklausoma nuo generalinio rangovo, kuris pastaruoju metu buvo susidūręs su finansiniais sunkumais.
„Generalinis rangovas kurį laiką vėlavo atsiskaityti, galiausiai pranešė apie savo nemokumą. Dėl netinkamo projekto vykdymo buvo prastovų, tai taip pat padarė neigiamą įtaką. „Stadeva“ finansinė padėtis tiesiogiai priklausė ir priklauso nuo generalinio rangovo piniginių prievolių įmonei vykdymo“, – nurodė D. Karabinas.
Jis akcentavo, kad bendradarbiavimas su darbuotojais tiek ikiteisminėje ginčų sprendimo stadijoje, tiek darbo ginčų komisijoje yra įprasta praktika, tačiau konkrečiai atlyginimų klausimo nekomentavo.
„Aptariamu atveju su darbuotojais sudarant ar siūlant sudaryti taikos sutartis buvo elgiamasi įprastai, o galutinį sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo priima darbuotojas. Taikos sutarties sąlygos priklauso nuo konkrečios situacijos ir nėra viešos, t. y. – darbdavys neturi teisės viešai atskleisti su darbuotoju susijusių aplinkybių kaip darbo užmokestis, darbo įmonėje laikotarpis ir panašiai“, – teigė „Stadevos“ vadovas.
Delfi papildomai teiravosi vadovo, kada buvę darbuotojai gali tikėtis sulaukti pinigų, tačiau jis to nepatikslino.
Inspekcija gavo ne vieną prašymą nagrinėti ginčą
Savo ruožtu Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentavo, kad 2023–2024 metais „Stadeva“ figūravo 12–oje prašymų dėl darbo ginčo nagrinėjimo. Visi jie buvo dėl darbo užmokesčio.
„Iš jų 9 baigėsi taikos sutartimis, 3 šiuo metu nagrinėjami. Dėl sumų taikos susitarimuose informacijos teikti negalime“, – nurodė inspekcija.
Inspekcija taip pat pažymėjo, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
„Jeigu darbdavys (atsakovas) nevykdo įsiteisėjusio darbo ginčų komisijos sprendimo, darbuotojas dėl priverstinio sprendimo įvykdymo gali kreiptis į antstolį“, – informavo VDI.
Kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, komentavo VDI.
VDI praėjusių metų lapkritį skelbė, kad apie 20 proc. darbo ginčų baigiasi taikos sutarties tarp ginčo šalių sudarymu.
Sprendimai, kai ieškovas iki komisijos posėdžio arba posėdžio metu atsisako visų pateiktų reikalavimų, taigi ginčas tarp darbdavio ir darbuotojo išsisprendžia iki pirmojo posėdžio ir darbo ginčų komisijos nenagrinėja pateiktų prašymų arba nutraukia jau pradėtas bylas, sudaro apie 35 proc.
Norite papasakoti savo istoriją ar išsakyti nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt
