Dar viena paslauga, dėl kurios lietuviai vyksta į Lenkiją

Palaikų kremavimas Lietuvoje gerokai brangesnis nei kaimyninėse šalyse. Krematoriumo valdytojai sako, kad to priežastis yra ypatingos krosnys, kiti ritualinių paslaugų tiekėjai nurodo konkurencijos trūkumą. Vis dėlto neatmetama, kad ateityje kūno kremavimas gali atpigti.

Palaikų kremavimas Kėdainių krematoriume kainuoja mažiausiai 315 eurų. Tai yra 65 eurais brangiau nei Rygoje ar Taline ir net 167 eurais brangiau nei Balstogėje, iki kurios nuo Lazdijų yra panašus atstumas kaip iki tų pačių Kėdainių – apie 150 km. Į krematoriumus Lenkijoje vežti mirusius artimuosius siūlo nemažai Lietuvos laidojimo namų.

Kaimynystėje pigiau, nes nešvariau

Kėdainių krematoriumą valdančios AB „K2 LT” direktorius Vytenis Labanauskas tikina, kad brangesnių paslaugų priežastys objektyvios.

„Mūsų kaina tokia yra dėl to, kad, mes kaip sakyti, skaičiuojame visas investicijas ir tai, kas yra padaryta. Kitas dalykas, jeigu skaičiuotume tik paslaugos kainą, tai mūsų įrenginys yra nepalyginamai našesnis, brangesnis“, – DELFI sakė jis.

Direktorius pabrėžė, Lietuvoje veikiančio krematoriumo valymo įrengimai atitinka visus nacionalinius ir europinius reikalavimus.

„Tuo tarpu Rygoje yra municipalinis krematoriumas, kuris iš viso valymo įrenginių neturi. Lenkijoje yra privatūs krematoriumai, bet jie nesilaiko tų reikalavimų arba pas juos kol kas minimalūs reikalavimai. Čia ir susidaro skirtumas“, – tikino V. Labanauskas.

Pasak jo, kitose šalyse kai kurie krematoriumai pastatyti tais laikai, kai jiems dar nebuvo keliami tokie reikalavimų kaip naujiems.

„Aišku, dabar jie visi turi pereiti prie naujų standartų. Bet žinote, jei valstybinė įstaiga yra, tai tų reikalavimų ir nesilaiko, kaip yra Rygos pavyzdžiu“, – svarstė direktorius.

Tačiau Vienintelio Latvijoje esančio Rygos krematoriumo atstovė Ilzė Verpakovska neigė, kad jis nesaugus.

„Kadangi šios paslaugos yra verslas, investavusieji į krematoriumą Lietuvoje turi atgauti investuotus pinigus. Galbūt krematoriumas Lietuvoje yra kiek modernesnis. Rygos krematoriume naudojama čekiška įranga, tačiau ji yra visiškai saugi ir švari“, - sakė ji.

Ji svarstė, kad galbūt lietuviai labiau patriotiški ir dėl to paslaugas renkasi savo šalyje, nors kaimynystėje kremavimas pigesnis.

V. Labanausko nuomone, Lenkijoje šie reikalavimai galbūt nepažeidžiami, tačiau ten esą yra kita problema, dėl kurios nekremuojami kūnai lietuviškuose karstuose.

„Kodėl su mūsų karstais ten nekremuoja? Dėl to, kad pas mus, Lietuvoje, karstai daugiausia yra dažyti, lakuoti, tad deginami išskiria tam tikras chemines medžiagas.

Taigi, jų valymo pajėgumai nėra tokie kaip mūsų ir jie atitinkamai į aplinką išmeta kenksmingas medžiagas. Jie atsisako kremuoti mūsų karstus ir pasiūlo perdėti į savo arba kartotines dėžes ir tokiu būdu bando reguliuoti aplinkosaugą“, – aiškino V. Labanauskas.

Anot jo, jei būtų skaičiuojamos ne tik kremavimo paslaugos, bet visas su tuo susijęs paslaugų paketas, tuomet galutinė suma kremuojant Lietuvoje ar kitoje šalyje, būtų reikėtų skaičiuoti ne vien kremavimo paslaugas, bet visą jų paketą. „Tokiu atveju mūsų klientai, arba įmonės, kurios veža, faktiškai realiai čia moka tą patį, ką mokėtų išveždami kitur“, – sakė jis.

Paklaustas kokios kremavimo paslaugų sąnaudos verslininkams yra didžiausios, direktorius vardino darbuotojų atlyginimus, energijos ir finansines sąnaudas. „Tai yra investicijos, nes mūsų įranga tikrai brangi – bankams turime grąžinti tas skolas ir aišku tai turime atidirbti“, – kalbėjo direktorius.

Jis neatmetė galimybės, kad kremavimo paslaugas pradėjus teikti kitoms įmonėms, jos gali atpigti. Esą ir jo vadovaujama įmonė jau irgi planuoja peržiūrėti kainas.

Kovos dėl rinkos dalies Vilniuje

Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Pocius aiškina, kad kremavimo kainą lemia daug veiksnių – klientų poreikiai, rinkos dydis, investicijų mastas, paslaugos teikimo sąnaudos ir kita.

„Tačiau nenuginčijama ir tai, kai monopolistinė padėtis jokiu būdu neskatina mažinti kremavimo kainos mūsų šalyje. Be to, kremavimo kainų Lietuvoje ir, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje skirtumas pernelyg didelis, kad tai būtų galima argumentuoti vien tik sąnaudomis“, – sakė R. Pocius.

Jo įsitikinimu, jei Kėdainių krematoriumui atsirastų konkurencija, šių paslaugų kaina sumažėtų.

„Šiuo metu stebime didelį pasipriešinimą kremavimo linijos Olandų g. Vilniuje diegimui, tai vertiname kaip pastangas išsaugoti monopolistinę vienos įmonės padėtį, o tai nėra naudinga nei visuomenei, nei ritualinių laidojimo paslaugų įmonėms“, – aiškino asociacijos vadovas.

Praėjusią savaitę asociacija išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame išreiškė palaikymą krematoriumo atsiradimui minėtoje sostinės vietoje įsikūrusiuose laidojimo namuose. Pasak pranešimo, krematoriumas čia padėtų didinti konkurenciją, pasiteisintų ekonomiškai ir esą nemaišytų šalia įsikūrusiems gyventojams.

Vis dėlto Vilniaus valdžia neskuba laiminti tokių planų. Trečiadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasirašė potvarkį, kuriuo krematoriumo Vilniaus mieste klausimą įpareigojo kolumbariumų Vilniaus miesto Antakalnio, Karveliškių ir Sudervės kapinėse projekto koordinavimo darbo grupei.

„Be vilniečių pritarimo niekas nebus daroma. Svarbiausias klausimas – ar vilniečiams reikia, ar būtų patogiau, kad krematoriumas būtų arčiau Vilniaus. Tam reikia ne beprasmių rezoliucijų, o konkrečių veiksmų, kurių jau imtasi“, – savivaldybės pranešime cituojamas meras.