Sektinu pavyzdžiu gali būti praėjusiame dešimtmetyje panašią transformaciją išgyvenusi danų baldų gamintoja „BoConcept“.
1952 metais dviejų dailidžių Jenso Aerthojo ir Tage`o Molholmo įkurta įmonė pernai parduota už 1,45 mlrd. Danijos kronų (beveik 200 mln. eurų). Naujuoju savininku tapo Londono privataus kapitalo grupė „3i“, kuri kartu su ankstesne „BoConcepet“ vadovybe išgrynino ambicingą strategiją „5 per 5“.
„Tai reiškia, kad turime įmonę užauginti iki 5 mlrd. kronų per 5 metus. Tai yra 4 kartus daugiau, nei šiandien“, – DELFI paaiškino nuo 2012 metų įmonei vadovaujantis Torbenas Paulinas.
Drąsus žingsnis ir krizės pamoka
Nuo 1952-ųjų iki 1984-ųjų įmonė tolygiai augo, kol išėjo į Kopenhagos akcijų biržą. Gavę kapitalo, savininkai ėmėsi naujų investicijų, o nuo 1988 metų pradėjo tiekti baldus „Ikea“.
„Tačiau neilgai trukus vadovai suprato, jog šis kelias nėra labai perspektyvus“, – pasakojo T. Paulinas.
Todėl vis daugiau dėmesio buvo skiriama savo pačių baldų dizainui ir tiesioginei prekybai su kaimyninėmis šalimis.
1993 metais Paryžiuje atidaryta pirmoji „BoConcept“ prekės ženklo parduotuvė. Netrukus duris atvėrė dar septynios parduotuvės Prancūzijoje, Kinijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Metams bėgant „BoConcept“ atėjo suvokimas, kad jie turi išgryninti savo prekės ženklą.
„Matėme potencialą moderniam, išmaniam prekės ženklui, kurio parduotuvės yra gerose vietose. Tobulinome savo franšizės koncepciją“, – prisiminė T. Paulinas.
2006 metais, jo teigimu, įmonė priėmė vieną drąsiausių sprendimų savo istorijoje – nusprendė atsisakyti didmeninės prekybos ir dirbti tik mažmenoje.
Iki 2008/09 metais pasaulį ištikusios finansų krizės „BoConcept“ turėjo apie 120 naujų parduotuvių.
„Krizė baldų pramonei buvo negailestinga, nes vyraujant blogoms vartotojų nuotaikoms, niekas neperka naujo būsto, neatnaujina savo baldų.
Mūsų parduotuvės buvo tuščios ir franšizės savininkai nežinojo, ką daryti. Jie investavo visus savo pinigus, o verslas nevyko. Nusprendėme jiems padėti, davėme paskolas, vykdėme mokymus ir t.t.“ – pasakojo T. Paulinas.
Pašnekovo teigimu, pastaroji krizė jį pamokė, kad partneriams kitose šalyse negalima nuolaidžiauti ir padėti per ilgai. Jis tvirtino, kad šiandien šios klaidos nepakartotų.
Galiausiai „BoConcept“ įkūrėjų anūkai nusprendė, kad nebenori dalyvauti įmonės valdyme ir ją parduos.
„Tai buvo pakankamai sukrečianti žinia. 60 metų buvome šeimos valdoma įmonė, o dabar turėjome ieškoti naujo savininko. Susitikome su keliais fondais, kol galiausiai 2016 metų birželį „BoConcept“ įsigijo „3i“, – pasakojo T. Paulinas.
Pasak jo, ši kapitalo grupė veikia nuo 1945 metų ir valdo 13 trln. svarų sterlingų (15 trln. eurų) vertės turtą.
Artimiausiu metu naują įmonės strategija bus pristatyta jos darbuotojams. T. Paulinas sakė, kad nuo 2017 iki 2022 metų daug dėmesio skirs apyvartos auginimui, elektroninei prekybai, „verslo verslui“ pardavimų plėtrai.
Visus pinigus investavo į sandėlį
Vienas kertinių įvykių „BoConcept“ istorijoje įvyko 2002 metais, kuomet nuspręsta beveik visas įmonės lėšas investuoti į naują logistikos sandėlį Danijos miestelyje Olgode.
Kaip DELFI pasakojo sandėliavimo ir IT palaikymo komandos vadovas Jensas Lonbergas Andersenas, didžiulis 84 metrų aukščio sandėlis kainavo 150 mln. Danijos kronų (20 mln. eurų) ir smarkiai prisidėjo prie po to laukusios sėkmės.
Tiesa, šioje gamykloje gaminami tik stalai, spintelės ir lentynos. Kitas prekes, pavyzdžiui, sofas, kėdes, įvairius aksesuarus, įmonė užsako pas kitus gamintojus.
Nors įmonė augo, šiandien gamykloje dirba mažiau darbuotojų, nei prieš dešimt metų.
„Gamyboje šiuo metu turime apie 80 darbuotojų. Prieš dešimt metų turėjome apie 100, tačiau daug kas pasikeitė per tuos metus. Anksčiau „BoConcept“ buvo baldų gamintoja, o šiandien esame prekybininkai. Turime kolekcijas, kurias gaminame ne tik patys“, – sakė J. L. Andersenas.
Pasikeitė ir tai, kad šiandien didelę dalį anksčiau žmonėms tekusių funkcijų atlieka robotai.
„Jų turime devynis. Jie atlieka tuos darbus, kuriuos anksčiau darė žmonės. Pavyzdžiui, krauna medžio plokštes, tačiau tai daro daug greičiau. Danijoje atlyginimai yra ganėtinai dideli, todėl turime būti labai našūs“, – sakė gamyklos vadovas.
Tačiau J. L. Andersenas gyrėsi, kad įmonėje yra ir tikrų veteranų. Pavyzdžiui, keli darbuotojai neseniai atšventė 40 metų darbo „BoConcept“ jubiliejų.
„Dabar žmonės daugiausiai atlieka kokybės kontrolę“, – vaikštinėdamas po „BoConcept“ gamyklą pasakojo J. L. Andersenas.
Įmonė, kaip ir daugelis kitų Danijoje, turi profesinę sąjungą.
„Profsąjungos šiandien turi mažiau galių. Jos vis dar derasi dėl atlyginimų ir darbo sąlygų darbininkams, tačiau administracijos darbuotojai paprastai derasi patys.
Tačiau pagarba skirtingus darbus atliekantiems žmonėms yra vienoda. Nesvarbu – ar esi gamyklos darbininkas, ar įmonės vadovas“, – DELFI sakė pašnekovas.
Eina paskui „Ikea“
Nors su didžiausiu pasaulyje baldų koncernu „Ikea“ šiandien nebedirba, „BoConcept“ atstovai pasakojo, kad atidžiai seka jo veiklą.
„Esame padarę apklausą, kad 68 proc. „BoConcept“ klientų yra pirkę ir iš „Ikea“, – sakė T. Paulinas.
Jis pridūrė, kad yra išgryninę ir savo atskirą tikslinę auditoriją, kuria vadina „post-ikea“. Tai – vyresni didmiesčiuose gyvenantys profesionalai, kurie baldams gali skirti kiek daugiau pinigu, nei išleistų „Ikea“ parduotuvėje.
„Be to, „Ikea“ turi skandinavišką dizainą, todėl, kai jie atsidaro naujoje rinkoje, tartum atveria kelią ir mums“, – komentavo „BoConcept“ vadovas.
Kaip pasakojo įmonės kolekcijų direktorius Clausas Ditlevas Jensenas, didžiausios jų rinkos šiuo metu yra Vokietija, Prancūzija, Japonija, o į plėtra labiausiai koncentruojamasi Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Kinijoje.
Jis taip pat sakė, kad „BoConcept“ stengiasi išnaudoti globalizacijos bangą, kurios vienas požymių yra urbanizaciją – besiplečiantys miestai.
„Kvadratinis metras mieste tampa vis sunkiau įperkamas, todėl erdvės mažėja, o mes gamindami baldus turime į tai atsižvelgti. Pavyzdžiui, gaminame kelių dydžių to paties dizaino stalus“, – sakė C. D. Jensenas.
Svarbu pasirinkti sektiną pavyzdį
Šiandien Lietuvos baldų pramonė yra panašioje padėtyje, kokioje „BoConcept“ buvo prieš kelis dešimtmečius. 2016 metais skelbta, kad Lietuvos gamintojai yra tarp penkių didžiausių „Ikea“ tiekėjų pasaulyje.
Savo ruožtu „Danske Bank“ analitikas Baltijos šalims Rokas Grajauskas teigia, kad lietuviškoje gamyboje šiandien dominuoja žemesnės pridėtinės vertės sektoriai – maisto, baldų gamyba, medžio, metalo apdirbimas.
„Nagrinėjant Lietuvos pramonės struktūrą, nesunku pastebėti, kad ji primena tą, kuria šiuo metu greičiausiai nesidžiaugia Graikija, ir tą, kurią dar prieš 30 metų galėjome matyti Danijoje. Didžiąją Lietuvos pramonės dalį – daugiau kaip penktadalį – sudaro maisto produktų ir gėrimų gamyba.
Tuo metu aukštųjų technologijų dalis, nepaisant spartaus augimo pastaraisiais metais, vis dar yra labai menka. Galima palyginti: bendra Lietuvos gamybininkų apyvarta siekia 17 mlrd. eurų, iš jų – vos 0,5 mlrd. atitenka aukštosioms technologijoms. Ši dalis, sudaranti vos keletą procentų visos gamybos, yra mažiausia visoje Europos Sąjungoje. O tai ir yra didysis iššūkis – ar sugebėsime pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, ar ne?“ – savo komentare svarstė R. Grajauskas.
Ekonomisto teigimu, Lietuvai būtina pasirinkti sektiną pavyzdį.
„Aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius ekonomikos ramsčiais pavertusios šalys gali pasigirti sėkmės istorijomis, o to nepadariusios – tik kapanotis iš nieko gera nežadančių vidutinių pajamų spąstų. Atitinkami pavyzdžiai – šiauriečiai danai ir pietiečiai graikai“, – teigė R. Grajauskas.
Jis taip pat pridūrė, jog svarbiausiu tokios transformacijos elementu turi būti kokybiška švietimo sistema.
„Jeigu norime pasaulinio lygio pasiekimų, tai ir mūsų švietimo sistema turi būti pasaulinio lygio, bent jau vienoje ar keliose srityse į kurias norime koncentruotis. Nors šiandien aukštosios šalies mokyklos absolventams įskiepija neblogas teorines žinias, jos vis dar per mažai dėmesio skiria tarpdiscipliniškumui ir „kietųjų“ žinių komercializavimui“, – komentavo R. Grajauskas.
