Gyventojams lengviau dar nebus
Kaip teigė P. Čepkauskas, galima sakyti, jog dabar turime tam tikrą pusiausvyros momentą.
„Iš mūsų 52 stebimų prekių 26 brango, o 26 pigo, tai lyg ir pagauname balansą. Žymiai brango, 10 procentų ar daugiau, 15 prekių, pigo – 10 prekių. Jeigu žiūrėtume bendrą pigiausių prekių krepšelio sumą, tai jis 13 procentų brango, lyginant su gegužės mėnesiu, bet 19 centų pigo, lyginant su praeitais metais. Panašu, kad mes jau pasiekiame praeitų metų lygio kainas. Ko gero, statistai parodys ir defliaciją, centinį kainų kritimą“, – aiškino jis.
Tačiau, pasak pašnekovo, gyventojams lengviau dar nebus.
„Praeitų metų rugpjūčio mėnesio kainų lygis yra plius 30 procentų prie užpraeitų, popandeminių metų, kainų lygio, tuo vasaros metu, kai prasidėjo karas, kainos kilo, maisto prekės pabrango, bet kai reiks mokėti už šilumą ir panašiai, prognozuojama, kad tie mokėjimai bus truputėlį mažesni, o maisto kainos tokios pačios kaip praeitais metais. Didelės, bet jau nėra taip, kad šoka aukštyn“, – teigė P. Čepkauskas.
Atskleidė, kokios prekės dar turi potencialą brangti
Anot P. Čepkausko, žvelgiant gilyn į krepšelio turinį, galima pastebėti, kad kai kurios prekės vis dar turi potencialo brangti.
„Mėsa ir mėsos produktai, dešra brango 43 procentais. Toliau – duonos gaminiai virš 40 procentų brangsta, nors čia pati didžiausia paslaptis man, kodėl elektra pigo, grūdai pigo, bet visi kiti bando išlaikyti tas pačias aukštas kainas. 30 procentų brango kiaušiniai dėl tų pačių priežasčių, kadangi prasidėjo karas, iš mūsų pasitraukė daug ukrainiečių gamintojų, likome tik su savais vietiniais, kurie nesikuklindami kėlė kainas“, – pasakojo jis.
Kaip teigė P. Čepkauskas, pingančių žaliavų kainos prekybos centruose padeda atsispindėti tik po kurio laiko.
„Maždaug mėnuo, pusantro. Bendras kainų lygis nesumažėja, bet pradeda daugiau akcijų daryti kiekvieną savaitgalį. Tai nugarinei, tai šoninei, tai dar kam nors taikoma akcija 30 ir daugiau procentų. Čia mūsų rinkos ypatumas. Mes esame akcijų rinka“, – dalijosi jis.
Pašnekovas atskleidė ir prekes, kurios pigo.
„Iš pingančių prekių – be abejo, aliejus. Jis praeitais metais šiuo metu kainavo 3 eurus, o dabar vidutiniškai 1,65 euro, bet galima ir pigiau nusipirkti per akciją, taigi pigo virš 40 procentų – tai gerai. Tinklai konkuruoja dėl pirkėjų. Bananai 30 proc. pigo.
Praeitais metais buvo 1,30 euro, dabar vidutinė kaina – apie 0,92, bet per akcijas galima nusipirkti ir už 0,69 euro. Pieno produktai, pvz., jogurtas irgi yra pigęs apie 20 procentų. Dar kas įdomu – nelabai stipriai, bet pinga žuvis – jūrų lydekos 15 procentų ir silkės, lietuvių mėgstamos silkės pinga 15 procentų“, – teigė jis.
Anot P. Čepkausko, nors sakyti, kad viskas jau gerai, negalime, tačiau darosi ramiau, kad kainos stabilizuojasi.
Vartojimo mažėjimas
Jau kurį laiką buvo matomas perkamumo mažėjimas. LNK žinios P. Čepkausko pasiteiravo, kokia situacija dabar.
„Liepos mėnesį mažmeninė maisto prekyba, palyginamosiomis kainomis, tai yra atskaičiavus infliaciją, krito 5 procentais, palyginus su praeitais metais. Jeigu pas mus dvejus metus iš eilės kiekiniai pardavimai krenta, tai praktiškai sudėjus su praeitais metais vartojimo mažėjimas – 10 procentų. Na, į mėnesį tris dienas tautiečiai nevalgo, pavadinkime taip“, – teigė jis.
Tačiau, pasak pašnekovo, verslas vis dar mato augimą.
„Liepą, lyginant su praeitų metų liepa, pinigais prekybos tinkluose palikome 5 procentais daugiau. Manyčiau, jeigu kainos po truputį važiuoja žemyn ir tautiečiai toliau taupys, o jie taupo – ir į Lenkiją važiuoja, ir perka pigesnes prekes, ir, galų gale, vis daugiau žmonių kreipiasi į maisto banką, tai, galbūt, tos kainos bus ir stipriau mažinamos, bet viskas priklauso nuo to, kaip verslas žiūrės į tai“, – teigė P. Čepkauskas.
Prognozės ateičiai
Pasak pašnekovo, jeigu nebus naujų, su karu susijusių peripetijų, galima tikėtis, kad maisto produktų kainos stabilizuosis.
„Verslo gamintojų pozicija yra fiksuoti kainas šitame lygmenyje, kaip yra dabar, taigi matematiškai mes matysime defliaciją. Praeitais metais po rugpjūčio mėnesio kainos kilo dar apie 10 procentų, tai šito augimo nebus, laikysis viskas panašiomis kainomis, o ar konkurencija tarp tų pačių tinklų didės, priklausys nuo pirkėjų ir pas ką jie eis.
Kas nuspręs, kad mes turime per mažai apyvartos ir reikia mažinti kainas, priklausys nuo kiekvieno tinklo strategijos ir kaip kiekvienas rinksis reaguoti“, – aiškino P. Čepkauskas.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
