Atskleidė, kas pigo labiausiai
Praėjusiais metais labiausiai stebino varškės, sūrių ir kitų pieno produktų kainos, kurios buvo išaugusios net 50 procentų.
„Mes kas kelis mėnesius sulaukdavome informacijos, kad tos kainos kilo, tad dabar galiu pasidžiaugti, kad nuo birželio mėnesio, sakyčiau, nei vienas pieno ūkis negavo pakeltų pieno produktų kainų“, – dalijosi „Pieno namų“ direktorė Ilona Bukaltienė.
Tik su nedideliais pieno ūkiais bendradarbiaujanti Ilona sako, kad apie kainų mažinimą kalbėti dar gerokai per anksti, mat to padaryti neleidžia išaugę darbuotojų atlyginimai.
„Nepaisant to, kad elektra pigo, bet bendrai visi įmonės aptarnavimo kaštai – padidėjo“, – teigė ji.
O štai kainų stebėtojai sako, kad pieno produktai – viena iš labiausiai spalį pigusių maisto prekių didžiuosiuose prekybos centruose.
„Tarp 10-20 procentų pigo praktiškai visi pieno produktai. Taip, jie buvo sukilę ir dabar, galų gale, kaina koreguojasi“, – teigė „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.
„Jie pinga jau turbūt nuo šių metų pradžios“, – tvirtino „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Anot „Pricer.lt“, labiau už pieno produktus pigo tik aliejus. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, dabar jis – perpus pigesnis.
„Iš mūsų 52 stebimų produktų, 22 prekės brango, 29 pigo, o vienos prekės kaina nesikeitė. Taigi, didesnė dalis pinga. Daugiau negu 10 procentų brango viso labo 8, o pigo – 15“, – teigė P. Čepkauskas.
Gyventojai didelių pokyčių dar nepastebi
Bendrai, pigiausių maisto produktų krepšelis atpigo 9,5 procento arba 7 eurais, nors pirkėjai, kad išleidžia mažiau, sako kol kas pasigirti negalintys.
„Minimaliai gal“, – teigė moteris.
O štai kai kurie pastebi ne pigimą, o brangimą.
„Jaučiu, kad kai kurie produktai gal yra pabrangę, bet nesmarkiai“, – dalijosi pašnekovė.
Pernai spalį metinė infliacija Lietuvoje viršijo 20 procentų. Dabar, išankstiniais duomenimis, ji nukrito iki 3, tad daugeliui kyla klausimas, kodėl, infliacijai sumažėjus net 7 kartus, maisto produktų taip sparčiai atpiginti kaip jie brango – niekas neskuba? Anot ekonomisto, šioje vietoje reikia suprasti keletą dalykų.
„Atsiminkime, kad tai yra ir sutartiniai dalykai tarp prekybininkų ir tiekėjų, perdirbėjų, gamintojų. Yra sutartys ir negali viskas taip greitai, kaip degalinėse, keistis“, – teigė T. Povilauskas.
Pasak ekonomisto, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, tačiau pingančius produktus pirkėjai matys bent iki kitų metų balandžio.
„Mes pamatysime tą metinę defliaciją. Kalbant apie maisto kainas, tai, greičiausiai, bus kitų metų pradžioje“, – teigė „SEB“ banko ekonomistas.
Prekes vartotojai renkasi atsakingiau
Po truputį kainas apkarpyti prekybininkus verčia ir sumažėjęs vartojimas.
„Parduodamų prekių kiekis mažėja ir vartojimas lėtėja. Gyventojai išties labai apgalvoja, ką ir už kiek perka, ir ką dedasi į savo prekių krepšelius, ir jiems kaina, žinoma, visada buvo svarbi, bet dabar yra ypatingai svarbi. Mes tą jaučiame“, – teigė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
Palyginti su pernai, mažmeninės prekybos apyvarta sausio-rugsėjo mėnesiais krito vidutiniškai daugiau nei 2 procentais, o tai skatina ir konkurenciją tarp prekybininkų. Ji esą dar labiau įsisiūbuos prasidėjus šventinei prekybai.
„Skirtumas tarp tinklų, pigiausių ir brangiausių, yra susitraukęs iki 20 procentų, kai buvo momentai, kad skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio buvo 40 procentų“, – teigė P. Čepkauskas.
„Infliacija dabar yra mažesnė negu pajamų augimas. Čia irgi yra ženklas, kodėl nėra tokio spartesnio mažmeninių kainų nuosmukio“, – teigė T. Povilauskas.
Tiesa, ekonomistai sako, kad tikėtis, jog kainos grįš į 2021-ųjų lygį – būtų naivu.
„Atsiminkime, algos per 3 metus Lietuvoje paaugo 35 procentais“, – teigė T. Povilauskas.
Anot kainų stebėtojų, spalį labiausiai brango vienos rūšies arbata, kiaušiniai ir balta duona.
Visą reportažą galite rasti LNK portale:
