Dar 2007 m. spalį pateiktoje Finansų ministerijos pažymoje rašoma, kad yra 30 proc. tikimybė, jog šalies ūkio nuosmukis prasidės iki 2008 m. IV ketvirčio ir 90 proc. tikimybė – kad iki šių metų pabaigos. DELFI primena, kad statistikai nuosmukį užfiksavo paskutinįjį praėjusiųjų metų ketvirtį.
Šioje pažymoje taip pat kalbama apie tai, kad iš Lietuvos investuotojams ėmus atitraukinėti savo pinigus, būtų pakirstas vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas, papildomai patyrus nekilnojamojo turto krizę nedarbo lygis priartėtų prie 10 proc., padidėtų darbo jėgos emigracija.
„Todėl tikslinga numatyti priemones būtinas nepageidaujamoms socialinėms pasekmėms sušvelninti kraštutinio scenarijaus atveju“, – ateities vaizdą nupiešę ekspertai dar 2007 m. rudenį ragino Vyriausybę.
Anot jų, Lietuvos sąlygomis biudžeto išlaidų ir mokesčių politika yra vienintelė galinti užtikrinti ekonomikos perkaitimo sureguliavimą.
„2008 metų galimos tarptautinės finansų krizės pasekmėms išvengti reikalingas biudžetas, kuris 8 proc. nominalaus BVP augimo sąlygomis užtikrintų 4 proc. BVP valdžios sektoriaus perteklių. Tokios fiskalinės užduoties planavimas leistų tikėtis tarptautinių institucijų palaikymo ir pagalbos, todėl leistų sumažinti riziką, kad 2008 metais tektų skubiai skolintis užsienio valiutų nepalankiomis sąlygomis tam, kad būtų ištaikyti pakankami užsienio valiutos rezervai ir užtikrintas ūkio augimui būtinas likvidumas“, – rašoma pažymos santraukoje.
Finansų ministerijos specialistų teigimu, tokia „fiskalinio deficito užduotis garantuotų, kad dėl netikėto kreditavimo sustojimo (nenagrinėjant kritimo scenarijaus) būtų išsaugotas investitorių pasitikėjimas, kad Lietuva gali įstoti į euro zoną staigios disinfliacijos ir mokestinių pajamų netekimo sąlygomis“.
Grėsmės – spartus kreditų augimas
„Prevencinis ūkio stabilizavimo priemonių derinys, leidžiantis suvaldyti šios priklausomybės (nuo kreditų prieaugio – DELFI) pasekmes, yra būtinas, kad butų užtikrintas tolygus paklausos priartėjimas prie gamybinio potencialo ir kad būtų išvengta tolesnio ūkio kaitimo, galinčio baigtis neprognozuojama recesija“, – dar 2006 m. lapkritį savo pažymoje Vyriausybei rašė Finansų ministerijos specialistai.
„Kadangi susiformavusios problemos šiuo metu nėra akivaizdžios, privatus verslas, namų ūkiai ir valdžios sektorius yra nepasiruošę rizikai, kad ekonomikos ciklas gali pasikeisti staiga ir labiau nei 1995-1996 arba 1999-2000 metų laikotarpiais, yra pasikliaunama pastarųjų metų ekonominiais pasiekimais ir neatsižvelgiama, kad jų pagrindas yra netvarus paskolų iš vietinių bankų ir užsienio skolos prieaugio spartėjimas“, – prieš daugiau nei dvejus metus įspėjo analitikai.
Pažymoje taip pat rašoma, kad „Lietuvos makroekonominę aplinką gali staiga pabloginti kitų Baltijos šalių krizė, staigus kredito prieaugio sumažėjimas, nevaldoma nekilnojamojo turto kainų korekcija, greitai didėjanti privataus sektoriaus trumpalaikė užsienio skola, kuri yra ir šiaip jau didelė“.
„Ilgalaikį ūkio augimo susilpnėjimą gali sukelti darbo jėgos emigracijos banga, ieškanti didesnio darbo užmokesčio, reikalingo grąžinti kreditą kuris buvo pasiimtas klaidingai įvertinus Lietuvos ūkio trumpalaikes perspektyvas. Visos grėsmes yra susijusios su sparčiu pastarųjų metų kredito prieaugiu, skirtu vartojimui ir spekuliacinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą. Spekuliacijos nekilnojamu turtu ne tik kaitina ūkio paklausą bet ir silpnina gamybinį potencialą“, – tvirtina ekspertai.
Pažymoje taip pat raginama priimti Fiskalinės drausmės įstatymą kaip „vienintelę valdžios sektoriaus priemonę investitorių pasitikėjimui ilgalaikiu finansiniu stabilumu“. Įstatymas buvo priimtas 2007 m. rugsėjo mėn., o R. Šadžius DELFI tvirtino, kad vienas didžiausių šio teisės akto priėmimo priešininkų buvo pats A. Kubilius.
„Jūs turbūt žinot tą frazę, kad reikia veržtis diržus ant juosmens o ne ant kaklo? Ar prisimenate, kad ji pirmą sykį išskrido iš politiko lūpų? Jinai išskrido iš A.Kubiliaus lūpų, kada buvo šnekama apie Fiskalinės drausmės įstatymą. A. Kubilius buvo įsitikinęs (aš jį mėginau įtikinti priešingai), kad Fiskalinės drausmės įstatymas uždeda per griežtus apribojimus“, - DELFI sakė R. Šadžius.
A.Kubilius: noriu, kad žinotume, kaip atėjome iki krizės
Dabartinis premjeras bei konservatorių-krikdemų lyderis A. Kubilius sako, jog paviešindamas Finansų ministerijos ekspertų perspėjimus nori, kad žmonės žinotų, kaip Lietuva atėjo iki tokios krizės, kurią matome.
„Aš noriu, kad žmonės žinotų, kaip mes atėjom prie tokios krizės“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė premjeras, klausiamas, kuo siekia pažymų paviešinimu.
A. Kubilius, be kita ko, tvirtina, jog ankstesnė Vyriausybė galėjo sukurti „pagalvę“ nuo krizės, jeigu būtų suformavusi bent 4 proc. nuo BVP perteklinį biudžetą, tačiau esą ekspertų perspėjimų neklausyta, reikiami sprendimai nepriimti.
„Kaip matome iš Finansų ministerijos ekspertų parengtų rekomendacijų, ankstesnė Vyriausybė buvo įspėta ir žinojo apie artėjančią krizę, buvo siūlomi esminiai vaistai, tačiau reikiamų prevencinių priemonių Vyriausybė vis tiek nesiėmė ir į perspėjimus tinkamai nereagavo. Laiku nepradėjus gydytis, vėliau pasveikti visada yra sunkiau ir reikalauja daugiau jėgų“, – pranešime spaudai cituojamas A. Kubilius, kurio Vyriausybė yra kritikuojama dėl pakeistos mokesčių sistemos ir dabar rengiamo griežto valdžios išlaidų taupymo plano.
„Jeigu politikams rinkimai yra svarbiau negu perspėjimai, kad artėja krizė, jeigu politikai bando šnekėti niekus, kad krizės nėra ir nebus, tai turim tokias pasekmes“, - kartėlio neslepia premjeras.
G.Kirkilas: ministerijų klerkai suinteresuoti tik biudžeto surinkimu
Buvęs premjeras, socialdemokratas Gediminas Kirkilas neprisiima jam metamos atsakomybės, kad laiku nesureagavo į Finansų ministerijos ekspertų prognozes ir perspėjimus praėjusių metų biudžetą formuoti bent su 4 proc. pertekliumi, ir teigia, kad jeigu būtų galima sugrąžinti laiką atgal – jis nieko nekeistų.
„Klausimas tuo metu buvo toks – ar tie pinigai turi atitekti komerciniams bankams, kaip būtų įvykę, ar tuos pinigus reikia atiduoti žmonėms atlyginimų, pensijų, socialinės apsaugos išmokų pavidalu. Jeigu tektų grįžti atgal, aš tokį sprendimą vis tiek padaryčiau“, - DELFI sakė G. Kirkilas.
Pasak buvusio ministro pirmininko, Finansų ministerijos ekspertai visuomet buvo suinteresuoti kuo lengvesniu biudžeto surinkimu, todėl dažnai priešindavosi politiniams Vyriausybės sprendimams dėl įvairių mokestinių lengvatų.
„Ekspertų nuomonė yra vienas dalykas, politiniai sprendimai – kitas dalykas. Finansų ministerijos ekspertai, jų klerkai dažniausiai yra suinteresuoti būtent biudžeto surinkimu ir kuo lengvesniu, todėl jie visuomet buvo prieš, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas. Jie siekdavo tokių sprendimų, kurie palengvina mokesčių surinkimą, tai čia nieko nuostabaus nėra“, - ramybę demonstravo G. Kirkilas.
Politiko tvirtinimu, siūlymai formuoti perteklinį biudžetą buvo įvairių ekspertų buvo išsakyti ir kitoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms, tačiau nė viena jais nesekė, o atėjus sunkmečiui, pasak G. Kirkilo, ES narės pirmiausia rūpinasi ne biudžeto balansu, o ekonomikos stimuliavimu.
R.Šadžius: aš perspėjau apie „ekonominę žiemą“
Buvęs socialdemokratų finansų ministras R. Šadžius sako, jog iš principo gal ir būtų buvę įmanoma surašyti tokį biudžetą, kaip siūlė ministerijos ekspertai, tačiau teigia, jog tam buvo nepalankios socialinės ir politinės aplinkybės.
Politikas primena, kad tuometinių valdančiųjų biudžetas buvo surašytas tik su 0,5 proc. biudžeto deficitu ir kad pristatydamas Fiskalinės drausmės įstatymą Seime jis perspėjo apie artėjančią „ekonominę žiemą“, ateisiančią iškart po klestinčios vasaros.
„Aš taip pat sakiau (ten buvo vaizdinga šneka, iš kurio visi paskui tyčiojosi) apie tą voveraitę. Aš sakiau, kad ekonominė žiema Lietuvoje artėja. Buvo pasakyta taip, kad tik nuo mūsų priklauso, ar ta žiema smogs speigais, ar pereisim per auksinį rudenį. (...) Lietuvos ekonominis sulėtėjimas buvo matomas, bet tie saugikliai (...) turėjo būti nustatyti ir tas buvo padaryta, nors aš susilaukiau kritikos“, - sakė R. Šadžius.
Remiantis politiko pasakojimu, 1 mlrd. Lt būtų buvę galima laimėti nemažinant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) nuo 27 iki 24 proc. bei nenaikinant socialinio mokesčio, tačiau surasti dar apie 3,5 mlrd. Lt, kad būtų įgyvendintas ekspertų siūlymas suformuoti 4 proc. protocitas, esą buvęs neįmanomas, nes tiek politikai, tiek visuomenė negalėjo susitaikyti su išlaidų mažinimu.
„Diskusijose tuomet skambėdavo trys nurodymai Vyriausybei, galima įvertinti, kiek jie suderinami tarpusavyje. Pirmas, toliau mažinti mokesčius, antras, didinti finansavimą švietimui ir sveikatai ir, trečias, subalansuoti biudžetą. Tokia buvo politinė aplinka“, - DELFI pasakojo R. Šadžius.
Buvęs ministras taip pat teigia esąs susirūpinęs, kad į politinį procesą yra įtraukiami ekspertai, mat tokiu būdu jie gali imti vengti atvirai išsakyti savo idėjas, kartais, galbūt, net kraštutines. Tuo metu ekspertų pažymų paviešinimą jis vertina kaip dėmesio nukreipimas nuo realių problemų sprendimo.
„Tai yra kaltųjų paieška“, - sakė R. Šadžius.
