B. Obama ketvirtadienį pareiškė, kad sankcijos bus taikomos didesniam būriui Rusijos pareigūnų, asmenų bei bankų, grasino paveikti tiesiogiai ir Rusijos ekonomiką, taip pat reiškė tvirtą parama NATO narėms.
Naujos bausmės sudaro jau antrą Rusijai šią savaitę JAV taikomų sankcijų porciją. Pirmoji sankcijų porcija, buvo skirta 11 Rusijos asmenų, susijusių su įvykiais Ukrainoje; tačiau ji menkai paveikė Maskvą, kuri tęsė strategiškai svarbaus Krymo pusiasalio aneksavimo nuo Ukrainos procesą.
Sąraše - 20 Rusijos piliečių
Jungtinės Valstijos taikys sankcijas dar 20 oficialių Rusijos asmenų. Tai ketvirtadienį pranešė JAV administracijos atstovas.
Į šį sąrašą pateko: Federacijos Tarybos komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas, Federacijos Tarybos komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Džabarovas, Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas Jevgenijus Bušminas, Federacijos Tarybos narys Nikolajus Ryžkovas, Valstybės Dūmos vicepirmininkas Sergejus Železniakas, Valstybės Dūmos deputatas Sergejus Mironovas, Federacijos Tarybos narys Aleksandras Totoonovas, Valstybės Dūmos pirmininko pirmasis pavaduotojas Olegas Pantelejevas, Valstybės Dūmos pirmininkas Sergejus Naryškinas, Federalinės narkotikų apyvartos kontrolės tarnybos vadovas Viktoras Ivanovas, Generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Igoris Sergunas, RF prezidento administracijos vadovas Seregejus Ivanovas, jo pirmasis pavaduotojas Aleksejus Gromovas, prezidento padėjėjas Andrejus Fursenka, Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas, prezidento reikalų valdytojas Vladimiras Kožinas, verslininkai Genadijus Timčenka, Arkadijus ir Borisas Rotenbergai, Jurijus Kovalčiukas, taip pat bankas "Rossija”.
Pasak vieno JAV administracijos pareigūno, naujosios sankcijos paveiks Rusijos finansų sektorių, taip pat energetikos, kalnakasybos ir gynybos sektorius.
Šiuo JAV sprendimu įšaldomi JAV jurisdikcijoje esantys aktyvai, draudžiama JAV firmoms palaikyti verslo ryšius su nubaustaisiais. JAV iždo departamentas nurodė, kad sankcijos skelbiamos Rusijos federacijos bankui „Akcionernyi bank Rossija“, kuris vadinamas ir tiesiog banku „Rossija“.
Pasak aukšto rango JAV pareigūnų, šiame banke sąskaitų turi valdantysis Rusijos elitas, pagrindiniai prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonės. „Tarp banko „Rossija“ akcininkų yra V.Putino artimiausio rato nariai, susiję su kooperatyvu „Ozero Dacha“ (vartotojų kooperatyvu „Ozero“) - bendruomene, kurioje jie gyvena“, - sakė Iždo departamento pareigūnas, pavadinęs šį banką „bičiulių banku“.
JAV sąraše yra keli Rusijos įstatymų leidėjai, V.Putino patarėjai ir kiti asmenys, tarp kurių ir keli žymūs verslo rykliai. Tai Rusijos geležinkelių vadovas Vladimiras Jakuninas, įtakingi verslininkai Arkadijus ir Borisas Rotenbergai, kuriems teko pelningi milijardus dolerių sudarantys statybų Sočyje kontraktai, „Volga Group“ vadovas Genadijus Timčenka, Jurijus Kovalčiukas iš banko „Rossija“. Anot naujienų agentūros AFP, JAV Finansų ministerija pavadino banką „Rossija“, kuris yra 17 pagal dydį Rusijoje, „Rusijos Federacijos aukšto rango pareigūnų asmeniniu banku“. Pasak jos, šis bankas, kurio turtas siekia maždaug 10 mlrd. JAV dolerių, aptarnauja konkrečiai naftos, dujų ir energetikos sektorius, o J.Kovalčiukas dirba Rusijos pareigūnų „asmeniniu bankininku“. „Kovalčiukas yra artimas prezidento Putino patarėjas ir yra vadinamas vienu iš jo „kasininkų““, – nurodoma pareiškime.
Šį mėnesį žurnalas „Forbes“ paskelbė, kad J.Kovalčiuko turtas vertinamas 1,4 mlrd. JAV dolerių ir susideda iš banko, ir dukterinių draudimo bendrovių, šešių televizijos kanalų ir bevielio ryšio operatoriaus „Tele2“ akcijų paketų. Remiantis „Forbes“, naftos ir dujų pramonės magnatas Genadijus Timčenka užimtą šeštą vietą Rusijos turtingiausių žmonių sąraše. Jis yra sukaupęs 15,3 mlrd. JAV dolerių turtus iš Šveicarijoje registruotos prekybos bendrovės „Gunvor“.
Įtariama, kad V.Putino pavedimu su Arkadijumi ir Borisu Rotenbergais buvo pasirašyti 7 mlrd. JAV dolerių kontraktai dėl pasiruošimo Sočio olimpinėms žaidynėms, ir dar daugiau – su valstybine energetikos kompanija „Gazprom“, nurodė ministerija. „Abu broliai Putino valdymo laikotarpiu sukaupė milžiniškus turtus“, – sakoma dokumente.
Įdomu, kad bene tuos pačius asmenis bausti siūlė laikraštyje „The New York Times“ ir Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas.
„Šie asmenys dabar pajus, kad tęsti veiklą pasaulio ekonomikoje jie galėtų tik itin apribotai“, - sakė vienas JAV pareigūnas.
B.Obama pabrėžė, kad „dabar mes žengiame žingsnius, kurie yra dalis atsako į tai, ką Rusija padarė Kryme“. Jis dar pažymėjo, kad ateityje gali būti dar griežtesnių veiksmų, jeigu Rusija nepakeis savo elgesio. JAV paskelbė Rusijos įsiveržimą į Krymą tarptautinės teisės pažeidimu ir nepripažįsta Krymo pusiasalio aneksijos.
Rusijos atsakas: akis už akį, dantis už dantį
Rusijos Užsienio reikalų ministerija išplatino atsakomųjų sankcijų JAV piliečiams sąrašą. Jame – B.Obamos patarėjai Caroline Atkinson, Danielis Pfeifferis ir Benjaminas Rhodesas Rhodesas, senatoriai - Mary Landrieu, Johnas McCainas ir Danielis Coatsas, Harry Reidas. Taip pat sąraše yra Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkas Jonas Boehneris, Senato Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Robertas Menendezas, informuoja rt.com.
Tai Rusijos atsakas į kovo Amerikos sankcijas, šios pritaikytas po kovo 16 d. referendumo Kryme, kurį Vašingtonas laiko neteisėtu. „Atsakydama į JAV administracijos kovo 17 d. daliai Rusijos valdžios pareigūnų ir Federalinės asamblėjos deputatų pritaikytų sankcijų, kaip „bausmę“ už Krymo referendumo palaikymą, Rusijos Užsienio reikalų ministerija skelbia atsakomąsias sankcijas panašiam skaičiui JAV valdžios pareigūnų ir teisėsaugininkų“, – rašoma Rusijos URM tinklalapyje įkeltame pranešime. Rusijos URM pakartojo, kad Rusija pakartotinai pabrėžia ėmusis sankcijų kaip atsakomojo žingsnio, o sankcijos grįš bumerangu prieš pačias JAV. Pranešime taip rašoma, kad Vašingtono elgesys su Rusija netinkamas ir duoda priešingų rezultatų.
D. Grybauskaitė: naujos sankcijos – arčiau V. Putino
JAV skelbiant naujas sankcijas Rusijos elitui, panašiu keliu eina ir Europos Sąjunga (ES). Ketvirtadienį, prieš Europos Vadovų Tarybos posėdį, prezidentė Dalia Grybauskaitė žurnalistams teigė, jog kalba eina apie naujų sankcijų nutaikymą į artimiausią Vladimiro Putino aplinką.
Anot D. Grybauskaitės, turėtų būti plečiamas sąrašas asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į ES šalis bei taikomas lėšų ES bankuose užšaldymas.
Pasak D. Grybauskaitės, tai yra vadinamojo antrojo sankcijų paketo praplėtimas – apie trečiąjį paketą, kurio sankcijos būtų taikomos ne Rusijos elitui, o visai šaliai, kol kas tik kalbama.
Trečiasis paketas, anot prezidentės, turėtų būti nutaikytas į konkrečius sektorius. Pavyzdžiui – Rusijos kariuomenę. Esą reikia taikyti tokias sankcijas, kurios nepaliestų „Rusijos pilietinės visuomenės“.
„Trečias paketas – tai pirmiausiai ekonominės sankcijos. Ne horizontalios dar. O tikslinės, t. y. kada kalbame apie ginklų prekybą ir jos uždraudimą arba bent jau ginklų nepardavimą Rusijai. Tai pirmiausia, ką reikia daryti artimiausiu metu. Ir kitos sankcijos, kurios paliestų ne horizontaliai visos Rusijos žmones arba mus, mūsų žmones – europinių šalių. Bet būtų labai skausmingos ir tiesiogiai liestų būtent V. Putino artimiausią aplinką, o ne visą Rusiją, pilietinę visuomenę ypač.
Taigi kalbame apie tikslines ekonomines sankcijas, bet jos – šiek tiek vėliau. O dabar dar turime išnaudoti pilnai tiek politines, tiek diplomatines sankcijas, kurių dar tikrai daug nepanaudojome“, - sakė D. Grybauskaitė.
Ukraina su ES artėja atsargiai
Penktadienį numatomas ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties pasirašymas. Tiesa, tai bus tik vadinamoji politinė dalis – ekonominio bendradarbiavimo paketas atidėtas ateičiai. D. Grybauskaitė atskleidė, esą tai padaryta Ukrainos valdžios iniciatyva.
„Turiu pasakyti gal ir paslaptėlę nedidelę. Mes galvojome pasirašyti viską iš karto. Netgi pradedant naudoti pagrindines taisykles ir tą, reiškia, pozityvą, kurį galima gauti iš laisvos prekybos sutarties. Bet pats Ukrainos premjeras (Arsenijus Jaceniukas – DELFI) paprašė, kad ši sutarties dalis būtų šiek tiek atidėta. Todėl, kad jie dar nepasiruošę“, - teigė D. Grybauskaitė.
Prezidentė pažymėjo, kad Ukrainą Rusija šiuo metu spaudžia daugybe būdų – nuo ekonominio „preso“ iki propagandos ir karinės agresijos. „Ką dabar reikia daryti – tai kuo greičiau padėti Ukrainai“, - sakė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė: būtinas stiprus ES atsakas į Rusijos agresiją
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad būtinas stiprus ES atsakas į Rusijos agresiją.
„Rusija labai aiškiai rodo, kad nenori kalbėtis ar ieškoti taikių sprendimų. Todėl būtinas stiprus ir vieningas Europos Sąjungos atsakas, rodantis, kad netoleruosime tokio grubaus tarptautinių susitarimų pažeidimo ir vienpusiškai primetamos naujos politinės logikos. Šiandien kalbame apie konkrečias, tikslines sankcijas. Šios sankcijos neturi būti nukreiptos prieš visą Rusijos visuomenę, o tik prieš konkrečius atsakingus asmenis", - ketvirtadienį Briuselyje sakė prezidentė.
Ji dalyvavo Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kurio metu ES šalių vadovai svarstė, kokių tolesnių veiksmų ES turi imtis padėčiai Ukrainoje stabilizuoti.
Pasak prezidentės, pirmajame sankcijų etape jau buvo stabdomi politiniai ir diplomatiniai santykiai - suspenduojamas pasiruošimas Didžiojo aštuoneto susitikimui bei ES ir Rusijos viršūnių susitikimui. Stabdomos derybos dėl vizų ir kitų bendradarbiavimo sričių.
Antrajame etape konkretiems asmenims buvo uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją ir įšaldytos jų sąskaitos Europos bankuose. Trečiasis etapas - ginklų pardavimo Rusijai draudimas ir kitos ekonominės priemonės.
A. Merkel: ES imsis ekonominių sankcijų prieš Rusiją, jeigu konfliktas Ukrainoje bus eskaluojamas
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande sako, kad ES netaikys ekonominių sankcijų Rusijai, tačiau ir toliau darys spaudimą Maskvai.
Kaip praneša „Unian“ korespondentas iš Briuselio, taip žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as prieš ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame bus aptariama ir situacija Kryme. „Šiandien nekalbama apie ekonomines sankcijas, tačiau diplomatija ir ekonomika neatsiejamos. Diplomatija – tai diskusijos ir derybos, tačiau reikalingas ir spaudimas. Todėl ekonominių sankcijų šiandien nebus imtasi, tačiau bet kokiu atveju jos turi būti parengtos“, – sakė F. Hollande‘as.
Prancūzijos prezidento teigimu, ES lyderiai aptars asmeninių sankcijų Rusijos piliečiams, prisidėjusiems prie Krymo aneksijos, plėtimą.
F. Hollande: dėl Ukrainos krizės atšaukiamas ES ir Rusijos viršūnių susitikimas
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande teigė, kad Europos lyderiai atšauks birželį vyksiantį viršūnių susitikimą su Rusija ir svarstys naujas sankcijas Rusijos pareigūnams, skelbia "EUbusiness".
Ketvirtadienį į Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą atvykęs F.Hollande pažymėjo, kad įvykiai Ukrainoje ir Kryme yra "nepriimtini", "bus svarstomos sankcijos asmenims, atsižvelgiant į jų asmeninę padėtį ar lėšas".
"Turėjo įvykti ES ir Rusijos susitikimas, tačiau jis negali vykti šiomis aplinkybėmis, - sakė F. Hollande, omenyje turėdamas birželį planuojamą viršūnių susitikimą. - Mes taip pat turime suplanuoti naujas sankcijas, jeigu vyks eskalacija".
F. Hollande taip pat akcentavo, kad "jeigu šiandien nepavyks nuspręsti, vis dėlto ekonominės sankcijos turi būti apsvarstytos ir paruoštos".
