„Aš jaučiu recesijos kvapą daugelyje (Europos – ELTA) valstybių. Ką mes matome didžiausiose ES valstybėse irgi labai nedžiugina. Tai nereiškia, kad visos šalys vienodai juda „nuo kalnelio žemyn" ir tikiuosi, jog Baltijos šalys, ypatingai Lietuva išsilaikys daugiau optimizmo, nes mūsų verslas labai lankstus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė J. Rojaka.
„Ten kur didysis verslas praradinėja, mes ten sugebame įgauti pagreitį ir šiek tiek laimėti, tam tikrose vietose. (...) Kai kurie verslai atgauna kvėpavimą, kai kurie kvėpuoja prieš tai buvusiais užsakymais ir jų po truputį mažėja. Kai kurios veiklos rodo sumažėjimą apie 10 proc., kai kurios ir 30–40 proc.“, – pažymėjo ji, pridūrusi, kad situacija sudėtingiausia yra mažam verslui.
J. Rojaka tvirtino, kad kol kas stagnacijos nesijaučia, kainos nustojo didėti ir tai suteikia optimizmo. Vis tik ji ragino vartotojams neturėti pernelyg didelių lūkesčių, nes tuomet galima „skaudžiai nusileisti“.
„Kol kas stagnacijos nesijaučia, tam tikros kainos jeigu ne mažėja, tai nustojo didėti. Tai jau suteikia didelio optimizmo, nes kai jos augdavo po 20 proc. per metus, tai buvo didelis šokas ir ekonomikai, ir ypatingai namų ūkiams, ir verslams, nes labai sunkiai apsunkindavo biudžetavimo procesą ir aukštos sąnaudos kerpa pelningumą ir stumia įmones link sunkesnio pasirinkimo“, – sakė „Creditinfo Lietuva“ atstovė.
„Norėtųsi palinkėti, kad nebūtų didelių „žirklių“ tarp vartotojų lūkesčių ir realybės, nes tuomet būna nusileidžiama skaudžiai. Mes esame pačioje pradžioje tų „žirklių“, bet vartotojų lūkesčiai yra pernelyg optimistiški, turint omenyje bendrą situaciją“, – aiškino ji.
Lapkričio viduryje Europos Komisija (EK) pranešė, kad sumažino euro zonos ekonomikos augimo 2023 ir 2024 m. prognozes.
EK nurodė prognozuojanti, kad 2023 m. euro zonos ekonomika paaugs 0,6 proc. – tai yra 0,2 proc. mažesnė prognozė, lyginant su ankstesniais skaičiavimais. Tuo metu 2024 m. euro zonos ekonomikos augimas, anot EK, turėtų būti 0,1 proc. mažesnis ir siekti 1,2 proc.
Briuselis prognozuoja, kad infliacija euro zonoje šiais metais sudarys 5,6 proc. Anksčiau buvo prognozuojamas toks pat infliacijos įvertis. O kitais metais šis rodiklis turėtų siekti 3,2 proc. – Briuselis prieš tai numatė 2,9 proc. infliaciją.
Anot EK, didžiausia euro zonos ekonomika Vokietija šiemet turėtų susitraukti 0,3 proc. Kitąmet šios šalies BVP turėtų paaugti 0,8 proc., o 2025 m. – 1,2 proc. Tuo metu antra pagal dydį valiutos bloko ekonomika Prancūzija šiemet turėtų išaugti 1 proc., kitąmet – 1,2 proc., o 2025 m. – 1,4 proc.
