Briuselyje įkurta mokslo, technologijų, inžinerijos ir tiksliųjų mokslų populiarinimo organizacija siekia paskatinti įvairaus amžiaus mergaites rinktis studijas ar planuoti karjerą su tiksliaisiais ar gamtos mokslais susijusiose srityse.
„Kiekvieną dieną mes girdime, kaip sunku yra paskatinti mergaites studijuoti mokslą ir technologijas. Tačiau, ar tai tikrai yra problema? Ar tai kaip nors veikia mūsų pasaulį? Ar tai apskritai yra tiesa? Tiesą sakant, taip. Nenoriu jūsų migdyti statistika, tačiau tik viena iš dešimties mergaičių nori studijuoti mokslą, tik vieną iš dešimties inžinerijos studenčių yra mergina ir tik du iš dešimties žmonių, dirbančių šiuose sektoriuose yra moterys, - pasakoja C. Miller. - Kodėl susiklostė tokia situacija yra tiek daug teorijų, kiek ir tikrųjų priežasčių. Kokios šios priežastys? Ar jos socialinės, ekonominės, politinės, moralinės, fizinės, psichologinės? Taip, tai yra visos šios priežastys, ir todėl problemą išspręsti itin sunku.“
Daugiau nei dvidešimt metų technologijų sektoriaus įmonėse už komunikacijos strategiją, struktūrinių pokyčių valdymą bei informacinių technologijų valdymą atsakinga C. Miller sako nesijaučianti eksperte, tačiau prisipažįsta, jog dažnai girdi klausimą, kodėl svarbu, kad mergaitės rinktųsi tiksliuosius mokslus ir dirbtų šioje srityje. Pasak jos – vienas iš paaiškinimų yra vartotojiškas: šiame sektoriuje reikia daugiau moterų, kad jos galėtų sukurti produktus, kurie patiktų moterims.
„Ar esate girdėję posakį sumažink ir nuspalvink rožine spalva (angl. Pink it and shrink it)?“, - iliustruodama klausė ji auditorijos.
Tačiau C. Miller mano, jog šiuo metu egzistuoja didesnė problema, nes kur kas mažiau mergaičių nei berniukų mano, o vėliau ir siekia, prisidėti prie globalių problemų sprendimo.
„Tai, aš manau, yra labai didelė problema. Jei moterys, pusė šios planetos gyventojų, rimtai neužsiims ateities kūrimu ir įgyvendinimu, tai neatitinka tvarumo sąvokos, - sako ji. - Taigi, ko aš išmokau per pastaruosius trejus metus, dalyvaudama įvairiose veiklose, kurių tikslas yra paskatinti mergaites studijuoti mokslą ir technologijas. Faktas, jog reikia pradėti dirbti (su mergaitėmis - DELFI) kuo anksčiau, prieš pradedant veikti stereotipams. Sudominkite jas mokslu ir technologijomis ir, iš tiesų, kaip sudėtinga gali būti sudominti mokslu? Juk mes kalbame apie daiktų sprogdinimą, laužymą ir jų statymą iš naujo ir, tiesą sakant, jei mūsų švietimo sistema nemoko mokslo smagiai, ką gi jie daro? Kai darai praktinius, smagius, socialinius dalykus, žmonės mokosi, jie susidomi vykstančiais procesais. Vaikai mokosi būtent taip, akivaizdu, kad ir mergaitės mokosi būtent taip. Taigi mokslas ir technologijos turi būti pristatyti patraukliai ir metas vaikus šia sritimi sudominti nuo vaikystės.“
C. Miller taip pat dėsto, jog antras svarbus aspektas – sektino pavyzdžio svarba.
„Sektino pavyzdžio veiksnys negali būti nuvertinamas, kaip pasakė aktorė ir visuomenininkė Geena Davis, įkūrusi savo lyčių lygybės instituciją, dirbančia su lyčių lygybe, „Jei mergaitės tai gali pamatyti, jos gali tuo būti“. Tačiau, ar jos mato sektinų pavyzdžių?“, - klausė pranešėja.
Anot jos, kur kas dažniau mergaitės mano populiariosios kultūros dievaites, sekso simbolius nei mokslo ar technologijos srityse daug pasiekusias moteris.
„Mes nematome moterų mokslininkų ar gerų sektinų pavyzdžių, kurios galėtų įkvėpti mergaites, - dėsto C. Miller. - Pagalvokite, kaip dažnai mūsų vaikai mato pramogų ir žiniasklaidos industrijos gaminamą medžiagą ir turinį: žaidimai, internetas, filmai, televizija, knygos.“
Norėdama iliustruoti situaciją C. Miller pasiūlė atlikti vadinamą „Bechdel Test“ pratimą, kuris yra pagrįstas filmų vertinimu elektroninėje duomenų bazėje.
„Galite įvertinti filmą pagal tris kriterijus: filme turi būti bent dvi vardus turinčios moterys, jos tarpusavyje pasikalba filmo metu, bet apie ką nors išskyrus vyrą ar vyrus. Šiuo testu yra patikrinti apie 2,5 tūkst. filmų ir tik pusė jų atitinka visus tris kriterijus. Taigi pagalvokite, koks moters portretas yra kuriamas“, - teigė C. Miller.
„Netgi masinėse scenose. Tai akivaizdžiai nėra normalu. Kompanija „Pixar“ per 16 metų sukūrė 12 filmų, geriausiai parduodamų per visų laikų istoriją. Jie niekada neturėjo moteriškos lyties pagrindinio personažo iki šių metų vasaros filmo „Brave“ (liet. „Drąsa“). Labai drąsu, ačiū „Pixar“, - sako ji. - Viena išsamiausių XX a. studijų, atliktų JAV, nagrinėjant vaikams skirtas knygas, parodė, jog vyriškos lyties pagrindinių personažų yra dvigubai daugiau nei moteriškos lyties. Net knygose apie žvėrelius! Tačiau grėsmingiausia yra tai, jog paaiškėjo, kad tėvai, skaitydami knygas vaikams, kuriose personažai yra neutralūs lyties atžvilgiu, dažniausiai jiems priskiria vyrišką lytį. Pagalvokite, ar kada nors esate taip pasielgę. Taigi, mes esame problemos dalis, moterys yra problemos dalis.“
Trečioji problema, anot C. Miller, yra moterų hiperseksualizavimas.
„Pagalvokite apie muzikinius klipus, žaidimus, reklamas, žurnalus. Kokį poveikį visa tai turi mūsų vaikams? Mergaitėms? Berniukams? G. Davis taip pat yra pastebėjusi, jog kuo daugiau vaikai žiūri televizorių, tuo daugiau berniukai tampa seksistais, o mergaitės praranda pasitikėjimą savimi. Ar tai jus stebina?, - piktinosi aktyvistė. - Tačiau jei moterys nėra hiperseksualizuotos, jos yra arba svajoklės, kurios svajoja apie romantišką meilę, arba iš esmės pakeitusios savo gyvenimą, kai, pavyzdžiui, sėkmingai kopė karjeros laiptais ir staiga įsidėmėjo, arba raganos, kurioms meilė nerūpi. Negi tai yra vieninteliai vaidmenys moterims? Pasirinkimas yra labai mažas ir mums reikia geresnių istorijų apie moteris ir kai kurios jų galėtų būti apie mokslininkes.“
Ji sako, jog ir sugalvoti moterų mokslininkų personažai gali paskatinti mergaites studijuoti tiksliuosius mokslus: „Oslo universitete 51 proc. merginų, studijuojančių bioinžineriją, pripažino, kad jas įkvėpė šią studijų kryptį pasirinkti filmai ir serialai.“
Todėl per TEDx Vilnius konferenciją C.Miller pasidalino savo įžvalga ir idėja: pramogų ir media pramonėje moterų įvaizdžius dažnai kuria vyrai, tad jei šiose srityse imtų dirbti daugiau moterų, galbūt tai paskatintų jas pateikti daugiau sektinų pavyzdžių mergaitėms.
„Taip mes suteiktume joms progą sukurti kitą turinį, kuriame būtų daugiau sektinų pavyzdžių mergaitėms ir daugiau kitokių istorijų“, - tikisi C. Miller.
Pati C. Miller tiksliųjų mokslų taip pat nestudijavo: ji baigė tarptautinių santykių bei teisės studijas JAV Georgetown universitete bei įgijo magistro laipsnį Pietų Karolinos „Moore“ verslo mokykloje, tačiau ji sako padarysianti viską, kad mergaitės galėtų pasirinkti ir tiksliuosius mokslus.
