Jau susitikus su J. Akerblom tapo akivaizdu, kad pokalbis nevyks pagal „aukščiau“ parengtus korporatyvinius šablonus.
Latviško banko 75 proc. akcijų nupirkusi privataus kapitalo įmonė „Ripplewood Advisors“ kol kas negauna dividendų – viskas reinvestuojama į augimą ir plėtrą.
Panašu, kad Lietuvoje plėstis sekasi – anksčiau dirbęs SEB, dabar „Citadele“ Valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius J. Akerblom vardija, kad metai bus rekordiniai pagal finansinius rezultatus, pagal pritrauktus klientus, pagal išduotas naujas paskolas. Tačiau jis dar nėra iki galo patenkintas.
J. Akerblom patikina, kad bankas nori augti perimdamas rinkos dalį iš kitų žaidėjų, o ne pūsdamas neatsakingą skolinimą. Tik yra iššūkių – bankininkystė niekam nerūpi, kol viskas gerai, apie banko keitimą susimąstai nebent tada, kai kas blogai, ar prireikia didelės paskolos. Todėl dėl klientų reikia verstis per galvą.
„Pirmiausia, su „UniCredit“ įsigijimu, regis, padvigunome portfelį. O organiškai šiemet mes tikriausiai augsime daugiau nei 10 procentų, o tai yra gana daug. Jei pasižiūrėsime į tam tikrus sektorius, turėsime apie 15-20 procentų rinkos dalį. Manau mes gana sparčiai plėtėmės paskolų rinkoje, taip pat atriekėme sveiką verslo paskolų rinkos dalį. Dabar mes žengiame ir į kitus sektorius ir mums ten sekasi gerai. Tačiau kas svarbu – dydis nėra viskas. Svarbu priimti sąmoningus sprendimus, veikti ir plėstis atsakingai. Matėme 2007-2008 m., iš dalies bankai pakurstė finansinę krizę, kuri atėjo vėliau. Mes norime augti užimdami rinkos dalį, o nenorime augti tiesiog pūsdami rinką“, – entuziazmo neslėpė J. Akerblom.
– Pastaraisiais metais „Citadele“ buvo gana aktyvi būsto paskolų rinkoje. Ar tai tęsis?
– Paskolos su įkeitimu, manome, yra produktas, kuris apsprendžia, ar klientas toliau naudosis ir kitomis bankinėmis paslaugomis. Tačiau iššūkis paskolų rinkoje yra ir tas, kad kartais ateina su spekuliacijomis.
Yra didelis skirtumas, ar tu nori pasigerinti savo gyvenimo sąlygas, ar nori spekuliuoti NT rinkoje. Mes norime padėti tiems klientams, kurie turi ambiciją pasigerinti savo gyvenimą, ar ateiti į rinką įsigyjant pirmąjį būstą. Tačiau neturime jokių ambicijų paskatinti spekuliatyvią rinkos dalį, nes tai paprastai baigiasi blogai. Dabar Lietuvoje tam numatoma daugiau reguliavimo.
Ką aš turiu omenyje – viskas gerai finansuoti tavo vasarnamį, ar kažką panašaus, nes tai vis tiek bus skirta tavo asmeniniam naudojimui. Bet jei tu pradedi spekuliuoti NT kainomis Vilniuje ir perki butus tam, kad juos išnuomotum, tai jau yra verslas. Kaip šviesus žmogus tu turėtum pripažinti, tai tavo verslas, ir į tai turi žvelgti profesionaliai. Arba, kaip šviesus žmogus, tu tikriausiai neturėtum to daryti, jei tai tavo šalutinis hobis. Paprastai tokie hobiai atveda į prastą situaciją.
– NT rinka pastaruoju metu kaista, koks jūsų požiūris į tai?
– Bumas NT rinkoje, mano požiūriu, iš esmės nėra blogai. Vertinant, kaip užauga sveika turtinga visuomenė, tai NT atnaujinimas ir modernizavimas yra dalis to. Kai tu investuoji į naują geresnį NT, kaina taip pat turi augti.
Bet problema atsiranda tada, kai NT brangsta tik dėl to, kad žmonės tikisi, jog jis brangs, o ne dėl to, kad yra fundamentalių priežasčių kainoms augti
Tad čia, bankai, reguliatoriai ir klientai turi prisiimti atsakomybę ir tvarkytis teisingai. Yra skirtumas, ar turėti ambiciją užsitikrinti geresnį gyvenimą ir užtikrinti klientams finansines priemones tam pasiekti, ar būti godžiam, naudotis rinkos situacija. Mes norime padėti ambicingiems klientams, nenorime padėti godiems klientams.
– Kiek kapitalo esate numatę naujoms paskoloms? Iš ko finansuojate kreditavimą?
– Kol kas mes visą pelną skiriame verslui. Mes neišmokėjome jokių dividendų, nieko – viskas eina į augimą. Jei galime reinvestuoti pinigus į pelningą verslą, mes reinvestuojame. Jei jaučiame, kad verslo planas nėra labai geras, na tuomet dalį kapitalo mes arba alokuojame į kitą segmentą, arba grąžiname pelną akcininkams. Tačiau kol kas viską reinvestavome.
Kalbant apie būsto paskolas, didžiausias iššūkis čia yra tai, kad rinka truputį iškreipta. Nelendant į detales – yra daug skirtingų būdų alokuoti kapitalą į būsto paskolas. Jei esi bankas A, tau gali tekti alokuoti 1 eurą, o jei esi bankas B, tau gali tekti skirti 2 eurus. Jei esu bankas B ir man tenka alokuoti du eurus už tą pačią paskolą, tuomet kaip aš galiu pasiūlyti mažiausią kainą, kaip ir bankas A? Čia yra vieta, kur rinka iškreipta. Ir mes esame sąmoningi, kad nestimuliuotume neatsakingos elgsenos.
–Kaip vertinate konkurenciją rinkoje? Ar čia lengva augti tarp didesnių bankų?
– Manau konkurencija Lietuvoje yra kieta, profesionali, čia veikia daug gerų institucijų. Taip pat pasakyčiau, kad mes labiau fokusuojamės, kaip pasiūlyti geresnį produktą ir aptarnavimą. Jei klientai ateina, viskas gerai, bet jei neateina, turime galvoti kitaip. Tad orientuojamės ne tiek į konkurenciją, bet į tai, kaip galėtume užtikrinti klientų poreikius. Jei visi konkurentai irgi užtikrina klientų poreikius, tai tiesiog reiškia, kad mes turime būti dar geresni.
– Kuo jūs skiriatės nuo kitų rinkos dalyvių?
– Bankininkystė, deja, bet yra labai nuobodi. Žvelgiant iš vartotojo perspektyvos – tu nesėdi ir gerdamas kavą nekalbi apie savo banką. Tikriausiai turėtum kalbėti apie naują automobilį, vakarėlį kitą savaitgalį ar ką veiksi per atostogas. Juk nesakysi, aš turiu šį fantastišką banką, tai taip jaudina. Tad, tu tikriausiai kalbėsi apie banką, kai turi problemų.
Todėl pirmiausia, norime išsiskirti, jei yra problema, mes ją sprendžiame greitai ir patogiai klientui. Tai yra būdas, kaip tu gauni daug klientų. Taip pat mes norime būti labiau pirmauti skaitmeniniais produktais. Tačiau čia visuomet mus vysis. Ką bedarysi, galime pasidžiaugti, kad 2, 3 ar 6 mėnesius pabūsime unikalūs, pvz., paleidome mokėjimams skirtą žiedą, pirmieji paleidome NFC mokėjimus ar turime pranašesnę mobiliąją aplikaciją, ar paleidome galimybę verslui priimti mokėjimus per mobiliuosius telefonus kortele. Bet technologinis pranašumas trunka mėnesį, o tada kas nors kitas irgi pasiūlo tą patį. Kur galime išskirti save, tai paslaugos, ir įsipareigojimas.
– Anksčiau dirbote SEB, kaip palygintumėte patirtį dirbant ten, ir „Citadele“?
– Didžiausias skirtumas, žiūrint į platų paveikslą, kad SEB yra Šiaurės bankas ir Baltijos šalys jiems yra rinka, kurioje jie veikia. Kaip jau matėme, SEB gali nuspręsti, ar Baltijos šalys jiems daugiau, ar mažiau svarbios. „Citadele“ veikiame tik Baltijos šalyse – kad ir kas atsitiks Baltijos šalims, mes čia. Mes negalime sau pasakyti, kad dabar kuriam laikui mums Baltijos šalys nepatinka, todėl imsimės kažko kito.
Žvelgiant mikro lygmeniu, galiu pasakyti, kad visi sprendimai, kurie atliekami, jie priimami čia. Kai esi didesnės grupės dalis – tu turi dalyvauti didesnės grupės darbotvarkėje. Tad sprendimų priėmimo prasme, kiekvienas priimtas sprendimas yra orientuotas į tai, kas geriausia Baltijos šalyse. Tuo metu didesnėse grupėse gali būti sprendimų, kurie kitokie.
Be to, mes esame mažesnis bankas. SEB Baltijos šalyse yra gerokai didesnė institucija, o mes mažesni, ir kadangi esame mažesni, galime priimti greitesnius sprendimus, būti arčiau klientų, ir būti lankstesni.
– Kokią rinkos dalį šiuo metu užima „Citadele“?
– Paskolų portfelio prasme mes apytiksliai užimame apie 4-5 procentus. Bet, vertinant naują skolinimą, kai kuriuose segmentuose jau užimame apie 15 procentų.
– Kokie jūsų svarbiausi tikslai artimiausiu metu?
– Svarbiausias tikslas yra užtikrinti, kad visi klientai būtų patenkinti mūsų paslaugomis.
– Ar jie nėra?
– Manau, kad visuomet galime tapti geresni, tai pirma. O po tuo sugula kiti tikslai: produktų plėtra, paslaugų plėtra. Mes norime užtikrinti, kaip vykdome verslą. Turime tikėjimą, kad galime plėtoti gerą verslą, gerą aptarnavimą, gerus produktus, kad iš to galėtume uždirbti pinigus.
O finansiniai tikslai yra paprasti – turime akcininkus ir norėtume auginti jų grąžą. Turime balansuotą požiūrį, kiek racionalu sugrąžinti. Norime grąžą užtikrinti ne absoliučiais skaičiais, bet kad ji augtų kasmet.
– Gal planuojate pristatyti kokių naujovių, pasiūlyti naujų paslaugų?
– Mes keičiame ir naujiname paslaugas internete nuolat. Pirmadienį – paleidome sistemą verslui, leidžiančią telefoną naudoti kaip bekontakčių banko mokėjimo kortelių skaitytuvą. Praėjusį penktadienį – paleidome atnaujinimą „Google Pay“. Pristatėme „Klix“ – tai sprendimai e. komercijos verslui. Dar yra mokėjimai – galimybė susimokėti vėliau, kuri dar neįgyvendinta Lietuvoje, bet ji ateina.
Jei mes esame vienodi du ketvirčius iš eilės, tai manau, kad mums nesiseka. Paklausa keičiasi visą laiką, ir mes turime nuolat keisti.
– Kalbant apie jūsų akcininką – kokie jų tikslai, ar jie turi pasitraukimo strategiją?
– Pirmiausia, tebūnie aišku, kad tai ne fondas, o investuotojas, tai reiškia, kad jis neturi buvimo galutinio pasitraukimo termino. O jei jie planuoja pasitraukimą, tai jau viršija mano galimybes žinoti.
– Kaip jus paveikė pandemija? Ar tai kėlė iššūkių?
– Manau, kad buvo skirtingos pandemijos fazės. Pirma fazė buvo, kai pasaulis sustojo. Mes, žinoma, buvome labai dėmesingi, kas atsitiks su mūsų kreditų portfeliu, jei pasaulis nepradės vėl suktis.
Tačiau pasaulis startavo, ir mes startavome. Dabar kredito portfelis iš tiesų, yra gerokai stipresnis, nei buvo prieš pandemiją. Manau, kad klientų elgsena yra netgi dar drausmingesnė nei prieš pandemiją. Ir mes galėjome auginti portfelį, išskyrus tą vieną ketvirtį, kai pasaulis buvo sustojęs.
– Kaip jūs vertintumėte Lietuvos ekonomiką apskritai? Kaip bankininkystė čia atrodys ateityje?
– Aš tiesą sakant labai neišskirčiau, ar Lietuva, ar Latvija, ar Estija. Galiausiai, mes dirbame visose trijose šalyse ir fundamentaliai jos nėra labai skirtingos. Žinoma, tai trys skirtingos valstybės, trys skirtingos kalbos, trys skirtingos kultūros. Bet bankinių paslaugų tipas ir finansų rinka yra praktiškai tokia pati. Todėl kai kalbu, iš tiesų kalbu ne vien apie Lietuvą.
Tendencija, kurią matome jau daug metų – skaitmeninės, nuotolinės paslaugos, vis išmanesni bankiniai sprendimai, integracija išmaniuose telefonuose, ir tai tęsis. Į rinką žengia finansų technologijų bendrovės (fintech), ilgainiui, bankai taps fintech’ais, o fintech’ai taps bankais.
Didelis klausimas – kaip pasiekti neskaitmeninę kartą. Visos kartos iki šiol, kurios priėmė skaitmeninę bankininkystę, tai padarė arba dėl to, kad taip reikėjo, arba užaugo skaitmeniniame pasaulyje.
Lieka klausimas, kaip aptarnauti žmones, kurie neturi išmaniojo telefono – niekas tam neturi atsakymo.
Kitas klausimas – kaip išlaikyti asmeninį kontaktą. Esu įsitikinęs, kad paslaugų rinkoje, kur yra ir bankas, tu turi išlaikyti asmeninį kontaktą, nes kitu atveju mes tiesiog esame dar viena programėlė. Kaip išlikti svarbiam – tai yra 10 tūkst. dolerių klausimas, apie kurį visi galvoja.
– Tai „Citadele“ labiau linksta būti dideliu banku, ar labiau fintech įmone?
– Ką mes norime padaryti – leisti patirti geriausią aptarnavimo patirtį, kai tau jos prireikia. Aš nesakyčiau, kad tai tradicinis bankas – tradiciniai bankai užtikrino labai prastą aptarnavimą. O tuomet, kai tau mūsų nereikia, tau net nebūtina mūsų matyti. Mes veiskime fone, kaip pasislėpęs draugas, mes pasirūpinsime visomis tavo finansinėmis problemomis ir tau net nebūtina su mumis kontaktuoti – taip matau ateitį.
Bankas yra čia, tu gali pasitikėti, jaustis saugus, jis rūpinasi. Pvz., jei perki naują automobilį, mes turime pasirūpinti, kad tu būtum apdraustas. Jei apie tai pamiršai, ir įvyksta nelaimingas atsitikimas, mes pasirūpinome, kad tu esi apdraustas. Bet taip veikiame fone. Ir vienintelis atvejis kai tau tikrai reikia su mumis susitikti – jei tu pats nori, ar turi problemą, ir mes turėtume susisiekti ir ją spręsti.
Tarkime nori gauti grynųjų pinigų atostogose, bet tavo kortelę prarijo bankomatas. Kas turėtų atsitikti per 30 sekundžių – kažkas paskambina tau iš banko ir pasako, nesirūpink. Mes jau užsakėme naują kortelę, jau kalbamės su viešbučiu, virtuali kortelė atsiųsta tau į telefoną, tu gali atsipalaiduoti. Norime užtikrinti tokį aptarnavimą.
– Dabar populiaru teikti investicines paslaugas, ar čia save matote?
– Žmonėms turime užtikrinti galimybę rūpintis santaupomis. Dabar siūlome fondus, akcijas, obligacijas. Bet manau, kad mes dar nesame ten, kur norėtume būti. Jei manęs paklausite po metų, tada atsakymas bus kitoks, nes tuomet turėsime naują sprendimą.
Ką norėčiau pabrėžti, tai, kad „Citadele“ esame laimingi tuo pasitikėjimu, kurį mums suteikia klientai. Mes matome, kad kol kas vis daugiau žmonių vertina mūsų produktą ir paslaugas – mes tikrai norime būti matome jūsų lokalus finansų partneris. Turime šaknis Baltijos šalyse ir negalime būti sėkmingi be šios bendruomenės.
– Ačiū už pokalbį.
