Fondas investuoja į valiutų prekybą, italų skolos vertybinius popierius, o taip pat į auksą ar JAV Vyriausybės obligacijas. Ši paprasta konstrukcija lemia, kad kuo rinkoje prastesnė situacija, pvz., akcijos krenta, tuo fondo klientai daugiau uždirba. Ir atvirkščiai.
„Tai yra mano autorinis sumanymas, kurį realizuoju bendradarbiaudamas su investicinių fondų sąjunga „Opera TFI“, - spaudos konferencijoje sakė prof. Krzysztofas Rybinskis.
Pasak jo, nuo 2008 besitęsianti krizė nesibaigė, o blogiausia mūsų dar laukia. Jo nuomone, Graikija, prislėgta didelio taupymo, turės pasitraukti iš euro zonos, o tai gali sukelti ir kitų šalių išėjimą - Portugaliją, Italiją ir Ispaniją. Šių šalių gyventojai iš bankų atsiims savo pinigus (kaip informavo graikų finansų ministerija, per pastaruosius du metus graikai iš šalies bankų atsiėmė mažiausiai 16 mlrd. eurų).
Pagal K. Rybinskio scenarijų, auditoriai lieps Europos ir pasaulio bankams kurti rezervus Pietų šalių obligacijų praradimams padengti, kas sukels milžiniškus praradimus ir bankų nacionalizacijos poreikį, kad būtų užkirstas kelias masiniam depozitų atsiėmimui. Taip pat K. Rybinski mano, kad dar vienu rizikos faktoriumi gali būti karas Irane, o Lenkijai - investicijų, finansuojamų iš ES fondų, pabaiga bei naujų finansinių įplaukų sumažėjimas. Pasak jo, „Eurogeddonas“ ateis per artimiausius tris metus.
„Ši fondą („Eurogeddon“ - DELFI) reikėtų traktuoti kaip apsisaugojimą. Neinvestuojame į jį visų savo santaupų, tačiau dalį, - taip, kad apsisaugotume nuo krizės. Investavau taip pat ir savo pinigus“, - sako jis.
„Tą akimirką, kai Krzysztofas Rybinskis pradėjo užsiimti vadyba, nustojo būti mokslininku. Dabar į jo pasisakymus reikėtų žiūrėti per atstumą, nes gali kalbėti fondo naudai. Dideli fondų pinigai, kuriuos jie uždirbo per 2008 metų krizę ir po „Lehman Brothers“ kracho, gimė tyloje, taip, kad ne visi susiorientuotų, kad yra galimybė užsidirbti. O šis fondas atsiranda šviesoje, viešai ir tai, tam tikra prasme, labai įdomu“, - sako rinkų specialistas Grzegorzas Zalewskis.
