„Papildomi pinigai (...) būtų skirti sąjungininkų pajėgoms priimi, papildomai infrastruktūrai. Nes dabartiniai numatyti pinigai neapima visų būsimos Vokiečių brigados dislokavimo poreikių. Antras pliusas, kaip mes buvome apsibrėžę Valstybės gynimo taryboje, tai yra su divizijos plėtojimu susijusios išlaidos“, – „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Kol kas, K. Budrio vertinimu, visiškai realu, kad Lietuva galėtų gynybai pasiskolinti iki 3 proc. nuo BVP, nepažeisdama numatytos biudžeto deficito ribos.
„Šiais metais planuojame, kad mūsų biudžeto deficitas bus 2 proc. Mūsų gynybos išlaidos, perskaičius ir prisumavus solidarumo mokesčio pajamas, kurios buvo priskirtos Krašto apsaugos ministerijai, bus 2,76 proc. Tai reiškiasi, 0,24 proc. – apie 175 mln. – mes šiandieną dar galėtume papildomai pasiskolinti. Sąlygos tam yra, mes net nepažeistume 3 proc. biudžeto deficito“, – sakė prezidento patarėjas.
„Todėl teigti, jog galimybių nėra, yra neteisinga. Nėra noro ir valios tai padaryti. Dabar, ką sako prezidentas – dabartinių numatytų pinigų Krašto apsaugos ministerijai yra per mažai, kad mes įgyvendintume VGT numatytus politinius uždavinius“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar kitų metų valstybės biudžete bus numatyta galimybė krašto gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP. Pasak premjerės, šis Prezidentūros siūlymas negali būti įgyvendintas dėl 2024 m. biudžeto deficito, kuris yra itin artimas fiskalinės drausmės ribai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Prezidentūros siūlymą taip pat vertina atsargiai, nes, pasak jų, kol kas nėra konkrečiai numatyta, kam pasiskolintos lėšos būtų skiriamos.
Praėjusiais metais gynybai skirt 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
