Šiandieninio vyriausybės siūlymo esmė – nuo 2015 metų visiems pensinio amžiaus žmonėms ketinama mokėti vieną fiksuotą senatvės pensijos sumą. Manoma, jog ji turėtų būti nuo 140 iki 150 svarų sterlingų per savaitę. Pagrindinis tokios reformos motyvas – tai sudėtingo ir griozdiško dabartinio pensijų skyrimo tvarkos mechanizmo supaprastinimas, kurį įgyvendinus būtų sutaupyta nemaža dalis administracinėms išlaidoms šiandien išleidžiamų mokesčių mokėtojų pinigų.
Kaip pensijų sistema veikia iki šiol?
Šiandien valstybinės išmokos pensinio amžiaus žmonėms ir jų gavimo būdai Jungtinėje Karalystėje skirstomi į keletą segmentų. Pirmasis – tai bazinė 104,45 svaro sterlingų per savaitę pensija, kurios dydis gali kisti priklausomai nuo to, ar esate išdirbę visus būtinus į ją pretenduoti 30 metų ir valstybei mokėję mokesčius (NI, arba National Insurance).
Kita galimybė „prisidurti“ prie bazinės pensijos atsiranda tuomet, jei per darbingą amžių uždirbtos pajamos buvo didesnės (taigi ir daugiau sumokėjote mokesčių) arba viršijote numatytą 30 darbingų metų, reikalingų bazinei pensijai gauti, laikotarpį. Šiuo metu statistinis pensinio amžiaus asmuo be bazinės 104,45 svaro savaitinės pensijos vidutiniškai dar yra uždirbęs papildomus 24 svarus.
Be įprastinių išmokų Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems pensininkams vyriausybė iki šiol taiko nemažai lengvatų, tokių kaip šildymo lengvata ir papildomos piniginės išmokos esant šaltesnei nei įprasta žiemai, nemokamos dalies viešojo transporto, pavyzdžiui, autobusų, paslaugos, jeigu esate vyresnis nei 60 metų amžiaus, taip pat kompensacijos vaistams arba Didžiojoje Britanijoje privalomai televizijos licencijos metinei įmokai susimokėti.
Kodėl siūlomi pokyčiai?
Kaip teigiama vyriausybės visuomenei pristatytame plane, pagrindinis motyvas suvienodinti senatvės pensijų dydį, be nemažo administracinių išlaidų apkarpymo, yra tas, jog iki šiol esama didelių kontrastų, vieniems gaunant per 230, kitiems tenkinantis vos 10 svarų sterlingų per savaitę. Tokiu atveju šiems asmenims reikia skirti papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto pašalpoms išmokėti.
Teigiama, jog labiausiai dėl iki šiol veikiančios tvarkos nukenčia ne visu etatu (part-time) dirbantys, taip pat individualia veikla užsiimantys asmenys, kuriems apskritai nėra galimybės pretenduoti į didesnę nei bazinę pensiją, nebent jie savanoriškai sutiktų mokėti daugiau mokesčių valstybei, tačiau tai pasitaiko retai.
Kas iš numatomų pokyčių išloštų daugiausiai?
Labiausiai nauja siūloma tvarka turėtų nudžiuginti keletui metų motinystės arba tėvystės atostogų išėjusius asmenis. Pastariesiems, anot siūlymo autorių, nereikėtų dirbti papildomų keleto ar daugiau metų darbingo amžiaus pabaigoje, siekiant įgyti bazinei pensijai gauti reikalingą stažą. Kita dirbančiųjų grupė, kaip minėta, individualia veikla užsiimantys asmenys (self-employed) taip pat iš šio siūlymo turėtų tik išlošti.
Kas praloštų labiausiai?
Daugiausiai prarasti turėtų tie, kuriems iki pensijos yra likę keleri metai ir kurių pajamos buvo didesnės nei vidutinės. Įgyvendinus pokyčius, vietoj planuotų 200 arba maksimalios 230 svarų sterlingų per savaitę sumos pastariesiems tektų tenkintis numatoma visiems po lygiai atseikėta 140–150 svarų per savaitę pensija. Šiandien daugiau nei 150 svarų pensijos gauna per 1,5 milijono asmenų, tad net vienas iš septynių senjorų būtų priverstas tenkintis mažesnėmis pajamomis nei planavo iki šiol.
Taigi tokie Didžiosios Britanijos vyriausybės pristatyti siūlymai reformuoti valstybinių pensijų sistemą. Neseniai girdėjome ir apie reformų neišvengsiančią mokesčių sistemą. Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu girdima vis daugiau siūlymų supaprastinti tiek vieną, tiek kitą, iš esmės taikant „visiems po lygiai“ principą prisidengiant argumentu, jog „taip sąžiningiau“. Tačiau ar tai iš tiesų sąžiningiau ir ar iš visų po lygiai, atsakys laikas.
