Bręsta planas dėl dalies lėšų atsiėmimo iš II pakopos: vieni liepia palikti ramybėje, kiti norėtų griežtesnių sprendimų

Praėjusią savaitę prezidentūra pareiškė planuojanti teikti pataisas ir keisti II-ąją pensijų pakopą. Jų siūlymas – bent kartą gyvenime leisti žmonėms išsiimti ketvirtadalį pinigų, sukauptų pensijų fonde. Ar siūlymas išties atneš naudos, ekonomistai nesutaria. Kol vieni sako, kad reikia imtis griežtesnių sprendimų, kiti tikina, kad prie II pensijų pakopos nagų kišti išvis nereikia.

Siūlys išsiimti ketvirtadalį lėšų

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius neseniai kalbėjo apie rudenį planuojamus pokyčius. Buvo tikinta, kad galime sulaukti siūlymo leisti gyventojams išsiimti dalį II pakopoje sukauptų lėšų.

„Šitie pokyčiai yra reikalingi ir tikėtina, kad prezidentas rudens sesijoje Seime teiks pasiūlymą dėl 25 procentų išsiėmimo galimybės“, – „Žinių radijo“ laidoje teigė patarėjas.

Buvo tikinta, kad tai galėtų padidinti pensijos kaupimo patrauklumą, o tokia galimybė galėtų būti suteikta tik kartą gyvenime. Kada ja pasinaudoti, spręstų patys kaupiantieji. Jei nebūtų poreikio, to būtų galima ir nedaryti.

„Delfi“ redakcijai prezidentūra aiškino, kad prezidentas Gitanas Nausėda mato ir girdi padidėjusį gyventojų nepasitikėjimą II pensijų pakopa ir mano, kad ignoruoti gyventojų lūkesčių nevalia, nes daugiau nei 60 proc. naujai pakviestų gyventojų atsisakė kaupti II pensijų pakopoje, o apklausiami gyventojai aiškiai deklaruoja, kad norėtų pokyčių pačiame II pensijų pakopos modelyje.

„Prezidentas su savo komanda įvertino gerąją užsienio praktiką, liudijančią, kad išankstinio (bent dalies) lėšų išėmimo iš II pensijų pakopos galimybė yra racionali paskata papildomam kaupimui pensijai.

Panašias kaip Lietuvos pensijų kaupimo sistemas turi JAV, Prancūzija, N. Zelandija, Italija, D. Britanija, Kanada, Turkija, Vokietija, Lenkija, Slovakija, Airija. Anot Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), išankstinis tam tikros dalies lėšų išėmimas iš pensijų pakopos, kaupiančiajam susidūrus su reikšminga finansų krize gyvenime, ar susirgus kritine liga, ar esant kitoms reikšmingomis aplinkybėms, – yra faktorius, skatinantis gyventojus dalyvauti II pensijų pakopoje.

Deja, tokia ankstyvo dalinio sukauptų lėšų išėmimo galimybė Lietuvos pensijų kaupimo modelyje nebuvo numatyta“, – aiškino prezidentūra.

Taip pat teigta, kad įteisinta papildoma galimybė disponuoti iki 25 proc. pensijų fonde sukauptų lėšų, visų pirma, padidintų II pensijų pakopos patrauklumą ir paskatas gyventojams papildomai kaupti ir gauti pensiją iš dviejų šaltinių, tuo pačiu ji neišderintų II pensijų pakopos sistemos, kuri liktų veiksminga, nes mažiausiai trys ketvirtadaliai sukauptų lėšų liktų pensijai.

„Tarptautinė praktika patvirtina, kad įteisinus galimybę kaupiantiesiems pensijai išsiimti dalį sukauptų lėšų, Lietuvos pensijų kaupimo sistema taptų teisingesnė ir patrauklesnė gyventojams“, – teigė prezidentūra.

Lazutka siūlo imtis griežtesnių sprendimų

Ekonomistas Romas Lazutka svarstė, kad, pasak jo, sunku vertinti prezidentūros siūlymą.

„Aš nesakau, kad reikia visai panaikinti II pakopą, o visus pinigus atiduoti, bet, mano nuomone, negerai, kad valstybė tam skiria pinigus, o, kitas dalykas, kad žmonėms neleidžiama sustabdyti kaupimo“, – sakė jis.

Kaip teigė, žmonių finansinė padėtis, nuo tos, kuri buvo jiems pradėjus kaupti fonduose, dažnai būna pasikeitusi.

„O tas atsiėmimas – klausimas. Teigiama, kad prezidentūra nori sustiprinti (II pakopą-red.), kad būtų geriau, bet iš kitos pusės, jeigu leidžiama atsiimti dalį pinigų ir jų mažiau liks fonde, kurie gal neefektyviai investuojami ir jie neteikia apsaugos senatvėje, tai tuo požiūriu, kuo mažiau ten liks, tuo geriau“, – sakė ekonomistas ir taip pat tikino, kad nėra aišku, kokį poveikį toks įstatymo įgyvendinimas turėtų.

„Gal žmonės masiškai atsiims pinigus, o gal galimybė atsiimti paskatins juos masiškai dalyvauti kaupime“, – svarstė R. Lazutka ir tikino, kad vien šiemet didžiulė dalis gyventojų vykstant automatiniam įtraukimui atsisakė dalyvauti pensijos kaupime.

Pasak jo, žmonių nuomonė apie šią sistemą yra labai prasta.

„Aš būčiau už tai, kad žmonės galėtų stabdyti kaupimą II pakopoje. Sakykime, kad žmonės kaupia jau 20 metų, jie mato rezultatus, apie tai kalbasi su kaimynais, šeimos nariais ir jie juos pamatę galėtų pasirinkti, ar jie toliau nori mokėti tokiai sistemai pinigus.

Taip pat yra tokių, kurių padėtis pasikeitė. Gal susirgo, pasiėmė paskolas būstui ir panašiai“, – teigė jis.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad kaupiant II pakopoje, kadangi prie kaupimo prisideda valstybė, vieni mokesčių mokėtojai subsidijuoja kitus mokesčių mokėtojus.

„O juk yra tokia dalis, kurie nedalyvauja kaupime, jų pajamos mažesnės ir jie dar turi prisidėti prie tų senatvės, kurie uždirba daugiau“, – sakė R. Lazutka.

Bartkus: II pakopą palikime ramybėje

Ekonomistas Algirdas Bartkus teigė prezidentūros siūlymams nepritariantis.

„II pakopa papildo „Sodros“ sistemą. Iš pradžių buvo taip, kad jei dalyvauji darbo rinkoje ir kaupi II pakopoje, dalis tavo socialinio draudimo įmokų yra pervedamos į II pakopos pensijų fondus. Tokiu būdu tavo socialinio draudimo pensija buvo mažinama tam tikra dalimi.

Dabar siūlymas leisti žmonėms išsiimti dalį pinigų iš II pakopos yra blogas, nes tai tas pats, kas leisti žmonėms išsiimti dalį socialinio draudimo įmokų, arba jų nesumokėti. Nesvarbu į kur ta sistema dabar nudreifavusi“, – svarstė ekonomistas.

Taip pat jis aiškino, kad prezidentūros siūlymas reiškia, kad lėšos būtų paimtos iš senatvės sąskaitos ir išleistos dabar.

„Jos skirtos senatvei, tavo apsirūpinimui, kai tu nedalyvausi darbo rinkoje, o ne einamosios užgaidoms tenkinti. To neturėtume daryti.

Kol kas II pakopos sistema gerai užtikrina, kad pinigai būtų atsidėti“, – teigė A. Bartkus.

Visgi ekonomistas teigė nemanantis, kad II pakopos pensijų fondai yra naudingi visiems.

„II pakopa naudinga visiems, kurie uždirba apie vidutinį atlyginimą arba daugiau, žmogui nepakenks, kad jis dalyvaus II pakopoje. Žinoma, reikia suprasti, kad milijonieriumi iš to nebūsi, o turėtų būti ir taikomas indeksavimas“, – sakė jis.

Tiesa, ekonomistas patarė, kad iš pensijų fondų reikėtų mokėti „išsimušti“ ir geresnes sąlygas.

„Geriau prezidentūra užsiimtų maksimaliai geru ir laisvu fondų keitimo tvarkos įvedimu, kad žmogui tai nekainuotų, jo nestabdytų mokesčiai už fondo pakeitimą“, – sakė jis.

A. Bartkus kalbėjo, kad tiems, kurie uždirba minimalų atlyginimą, kaupti II pakopoje, paprastai kalbant, neapsimoka.

„Tokių žmonių pajamų lygis – žemas, dažnai tai – ir remtini asmenys, o einamasis vartojimo palaikymas minimaliame lygmenyje yra pirminė užduotis. Atitinkamai, senatvėje lėšos, kurias jų sukaupsite, bus mažos ir nieko ypač neprisikaups.

Iš principo, šioje vietoje nemanau, kad vertėtų tai daryti“, – apibendrino jis ir tikino, kad iš principo su II pakopa viskas yra gerai ir ją „reikėtų palikti ramybėje“.

II pakopa neskirta dėtis naujus dantis

INVL Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas tikino, kad kol kas prezidentūros siūlymą vertinti labai sunku, tačiau pirminė reakcija yra neigiama.

„II pakopa yra pensijų sistemos dalis. Iš „Sodros“ juk niekas neleidžia atsiimti pinigų. Taip ir II pakopa. Joje yra kaupiama, bet tie pinigai skirti ne kam kitam, tačiau pensijai, tam, kad ji būtų didesnė.

II pakopa – ne sprendimas pasidengti išlaidoms ar susidėti naujiems dantims. Vienintelis variantas, kada galima pasiekti ilgalaikių ir tvarių rezultatų tame – kai kaupimas yra ilgalaikis ir nepertraukiamas“, – kalbėjo V. Rūkas.

Jo teigimu, leisti sustabdyti kaupimą taip pat nėra gera mintis, nes, kaip pasikartojo, bet kokie kaupimo pertraukimai mažina ir prastina galutinį rezultatą.

„Lietuvoje kaupimo pensijai dalis ir taip yra maža, lyginant su Vakarais. Ji toli to, ko reikėtų, nes kalbama, kad turėtų sudaryti apie 10 proc. nuo pajamų.

Jeigu mes dar leidžiame išsiimti pinigus ar sustabdyti kaupimą, tai rezultatas, kurio siekiama, bus pasiekiamas tik sunkiau“, – teigė jis.