Praėjusią vasarą Kongresui nepavyko išspręsti valstybės skolinimosi problemos – Amerika pasiekė savo limitus, tad norint leistiną skolinimosi sumą didinti, reikia imtis taupymo. Nuspėjus tokį scenarijų, dar 2011-aisiais buvo nustatyta šiandien įsigaliojanti tvarka. Pagal ją per 10 metų JAV turi sumažinti išlaidas trilijonų dolerių, tai yra maždaug šimtu devyniais milijardais kasmet. Pirmaisiais 2013-ais metais išlaidas reikėtų mažinti 85-iais milijardais dolerių. Poveikis būtų jaučiamas daugumoje sričių. Lėšos gynybai susitrauktų 10-čia procentų, socialinėms ir kitoms programoms – aštuoniais su puse procento.
Tokie dideli finansų karpymai buvo nustatyti specialiai, tai turėjo būti saugiklis, kad bijodamos tokio išlaidų karpymo, dvi didžiausios JAV partijos sugebės priimti abi puses tenkinantį sprendimą. Tačiau parlamentarai bendros kalbos neranda ir kaltę dėl šios padėties verčia priešininkams.
„Tai, ką siūlo respublikonai – siaubinga, jie akivaizdžiai suteikia privilegijas turtingiesiems ir leidžia jiems išsisukti nuo mokesčių. Kartu jie nori mažinti išlaidas sveikatos apsaugai ir švietimui, o tai užkrauna finansinę naštą viduriniajai klasei ir nieko nereikalauja ir pasiturinčiųjų. Tai problemos nesprendžia, priešingai – ją tik gilina“, – situaciją komentuoja Baltųjų Rūmų atstovas Jay`us Carney.
Respublikonai atšauna savo argumentais.
„Prezidentas kalba apie spragų kamšymą, bet taip tik norėdamas padidinti valstybės išlaidas. Ar mes norime užkamšyti spragas? Žinoma. Tačiau mokesčių reforma turėtų kurti darbo vietas, o ne valstybės finansavimą“, – sako Atstovų Rūmų pirmininkas Johnas Boehneris.
Penktadienį prezidentas Barakas Obama derėsis su Kongreso lyderiais bandydamas paskutinę sekundę išgelbėti JAV. Jei nepavyks – jis bus priverstas pasirašyti po šiuo taupymo projektu. O Tarptautinis valiutos fondas įspėja – tokie pokyčiai Amerikoje gali rimtai sustabdyti jos ekonomikos ir apskritai valstybės funkcionavimą.
