Kuriami technologiniai sprendimai virtualioje erdvėje leisiantys atsiskaityti su bet kuriuo paslaugų teikėju, nesvarbu, ar tai prekybos centras, ar elektroninė parduotuvė.
Užgimstančiai naujajai technologijai, vadinamai „blockchain“, arba verčiant – blokų grandinė, leidžiančiai realiu laiku atsiskaityti už prekes ar paslaugas, pradžią davė virtualūs pinigai – bitkoinai.
Sandorių nefiksuoja joks tarpininkas, nėra finansinės institucijos, kuri saugotų sandorių įrašus. Kiekvienas blokas – kuriame skaitmeninių įrašų pavidalu užfiksuoti naujausi sandoriai – jungiasi prie kito bloko chronologine tvarka, taip sudaro blokų grandinę.
Tad „blockchain“ – lyg visų banko operacijų istorija. Prie jos prieigą turi kiekvienas sistemos dalyvis, kuris sprendžia, ar sandoris teisėtas, ar ne. Sujungiant blokus į grandinę užtikrinama, kad informacija nebuvo pakeista ar suklastota.
Jei būtų bandoma tai padaryti, pamatytų sistemos dalyviai. Pasak informacinių technologijų žinovų, „blockchain“ principą galima pritaikyti praktiškai visose srityse – ne tik valiutų, vertybinių popierių ar žemės įsigijimo sandoriuose.
Sistema taip pat gali saugoti santuokų, sveikatos įrašus ir t. t.
„Blokchain“ technologija leidžia patiems žmonėms įgalinti jų duomenis naudoti institucijoms [...] Jūs galite naudoti, ir kitą dieną savo mobiliojoje aplikacijoje pasitikrinti, kas jūsų duomenis naudoja, ir, jei norite, galite pažymėti kryžiuką, kad jie nebegali naudoti jūsų duomenų“, – sako UAB „Tieto Lietuva“ direktorius Tomas Vitkus.
Pinigų kelionei realiu laiku arba momentiniams mokėjimams jau rengiasi nemaža dalis bendrijos šalių. Tam, kad atsiveriančioje rinkoje kiekvienam būtų aišku kaip ir pagal kokias sąlygas reikės žaisti, kitąmet įsigalios antroji mokėjimų paslaugų Direktyva, kuri leis vykdyti mokėjimus bet kokiam paslaugų teikėjui.
„Tai – visiškai nauja technologija, ji dar tik kuriama, jos pritaikymo galimybės tik tobulinamos, bankai, didžiosios finansų grupės pasaulyje, yra stipriai įsitraukusios, sunku pasakyti, kiek mažesnieji rinkos dalyviai ir kokiomis sąlygomis galų gale prie tos technologijos prieis“, – teigia Lietuvos banko vyr. ekonomistas Šarūnas Grigas.
Pagrindinis momentinių mokėjimų privalumas – akimirksniu visą parą vykstantys atsiskaitymai. Švedijoje panaši sistema jau veikia, o jos pavadinimas „Swish“ tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu „siųsti pinigus vienas kitam“. Jau po kelerių metų, pasak specialistų, ir Lietuvoje pinigai galės keliauti realiu laiku ir beveik nemokamai.
