„Pritariu, kad šioje kadencijoje jokių kalbų apie nekilnojamo turto mokestį nebegali būti, todėl, kad yra parengtas netinkamas projektas ir palaikymo nėra toje pačioje valdančiojoje daugumoje“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
„O kas būtų, jeigu būtų kitoje kadencijoje Seime, tuomet ir matytume. Šiuo metu klausimas per ankstyvas, kad jį aptarinėti“, – sakė ji.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma. Paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais.
Spalio mėnesį buvo grįžta prie NT mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Galiausiai paaiškėjus, kad NT mokesčio įstatymo neberems nė vienas opozicijos atstovas bei „laisviečiai“, projektas buvo „padėtas į stalčių“ ir šiuo metu vis garsiau kalbama, kad mokesčių reformoje kiti žingsniai nebėra galimi, nes 2024 metai – rinkiminiai.
Vis tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad sprendimų dar galima ieškoti, o tuo tarpu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tvirtina, jog reikia teigiamai vertinti įstatymų nepriėmimą.
Nemano, kad reikia įvesti visuotinį privalomą būsto draudimą
Po gaisro Viršuliškių daugiabutyje visuomenėje iškilus klausimui, ar turėtų būti įvestas privalomasis būsto draudimas, socialdemokratų partijos pirmininkė tokio poreikio nemato. Pasak jos, žmonės turėtų būti skatinami drausti savo nekilnojamą turtą, bet ne verčiami.
„Taip, ne kiekvienas yra apsidraudęs ir dėl to žmonės išmokų negaus. Bet aš nemanau, kad dėl to reikia įvesti visuotinį ir privalomą draudimą. Anaiptol, reikia daugiau skirti informavimo kampanijai, žmonėms paaiškinant, kad kartais kito atvejo nėra, kaip apdrausti savo turtą“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
„Aš matau ne poreikį įvesti visuotinį draudimą, o skirti daugiau dėmesio žmonių paraginimui drausti“, – pabrėžė ji.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Viršuliškių gatvėje Vilniuje esančiame daugiabutyje įvykus keliems sprogimams kilo gaisras. Tarnybų duomenimis, gaisras išsiplėtė į keturis butus ketvirtame ir penktame aukštuose. Gaisro metu buvo pažeistos daugiabučio konstrukcijos, įgriuvo tarp degančių butų esanti perdanga.
Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus Andriaus Romanovskio pateiktais duomenimis, name apdrausti yra 15 butų iš 30. Kai kurių būtų savininkai, anot jo, priklausomai nuo patirtos žalos, galės gauti didžiausias įmanomas kompensacijas.
Tuo metu, kalbėdamas apie Viršuliškių situaciją, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigė, kad daugelis šio namo gyventojų nebuvo apdraudę savo nuosavybės ir dėl to negaus jokių lėšų remontui ar naujo būsto pirkimui. Dėl to, anot jo, reiktų kelti privalomojo būsto draudimo klausimą.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas antradienį Viršuliškių gyventojus patikino, kad artimiausiu metu bus įvertintas ir kiekvieno buto savininko poreikis gauti tikslinę išmoką, priklausančią žmonėms, patyrusiems sveikatos sutrikdymus ar įsirengti socialinį būstą. Taip pat, anot mero, siekiama, kad pinigines išmokas gautų visos nuo gaisro nukentėjusios šeimos, kurioms to reikia.
Policija renka informaciją tyrimui dėl gaisro aplinkybių. Taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo.
Mano, kad nereiktų iš naujo kelti prekybos alkoholiu švelninimo klausimų
Socialdemokratų partijos pirmininkė nemano, kad reikėtų keisti dabartinę prekybos alkoholiu tvarką, ką siūlo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Anot jos, sunkiai tikėtina, jog prekyba alkoholiniais gėrimais bus atlaisvinta šioje Seimo kadencijoje.
„Kelti vėl iš naujo tuos klausimus vargu, ar derėtų. Kiek bus tie ribojimai, tiek bus tie klausimai keliami, bet ar bus priimti sprendimai šioje kadencijoje – vargu“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė.
„Manau, kad žmonės priprato ir didelių problemų dėl to nėra“, – teigė ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiemet registravo Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kurio tikslas yra patikslinti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais rūšis ir leisti verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 proc. parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose.
Taip pat numatyta galimybė vykdyti degustacijas gamybinėse patalpose, leisti prekybą parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra iki 15 proc., išplėsti reklamos išimtis, atlikti techninius pakeitimus.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, kad parlamento pavasario sesijos metu apie tam tikrų alkoholio draudimų švelninimą svarstyti galima.
