„Mokesčiai turi būti teisingi, suprantami, kokius juos reikia mokėti ir žmonės turi žinoti, kur jie panaudojami, kam jie reikalingi, ar jie pakankami ir dėl ko reikia juos kelti. Atsakymo į šiuos dalykus valdančiųjų, finansų ministrės pateiktuose siūlymuose tikrai nerandu. Ir kada tai skambiai vadinama reforma, aš tuo abejoju, anokia čia reforma“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
„Man visiškai nesuprantama, kaip gali būti, kad tie, kurie daugiau uždirba, gali mokėti mokesčius, tačiau jiems tarifas yra mažinimas, o padidinamas mažiau uždirbantiems žmonėms“, – tvirtino ji.
Socialdemokratė akcentavo, kad mokesčių reformos priėmimo sėkme netiki ir patys valdantieji, o norint rasti pritarimą mokestiniams pakeitimams, diskusijos, anot jos, turėjo prasidėti dar dabartinio Seimo kadencijos pradžioje.
„Man atrodo, kad patys valdantieji, tiek konservatoriai, tiek liberalai, nesitiki, kad pavyks priimti šiuos siūlymus Seime rudenį. Juo labiau, kad norint iš tikrųjų reformuoti mokesčių sistemą, reikia tam turėti noro ir tai teikti kadencijos pradžioje, kad būtų pateikimas, aptarimas, svarstymai, įsiklausymai, pakeitimai, o dabar viskas padaryta paskubomis, chaotiškai, tartum norint užsidėti pliusiuką, neva pateikėme mokesčių reformą ir Europos Komisija turi tai įvertinti“, – sakė politikė.
V. Blinkevičiūtė tikino, kad socialdemokratai dabartiniam mokesčių reformos projektui taip pat negalėtų pritarti. Galiausiai ji palinkėjo dėl mokestinių pakeitimų pirmiausia susitarti valdančios koalicijos partneriams tarpusavyje.
„Ar bus lengva priimti tuos siūlymus? Nemanau. Mes, socialdemokratai, jeigu nebus jokių pakeitimų, tai negalėsime pritarti. Bet matau, kad ir patys koalicijos partneriai tarpusavyje nesutaria, tai palinkėčiau rasti daugiau sutarimo valdančiosios koalicijos viduje tarp konservatorių ir liberalų, kada svarstomi tokie svarbūs sprendimai dėl mokesčių“, – akcentavo europarlamentarė.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
