Visgi, jis tikisi, kad net ekonominio neapibrėžtumo metu lietuviai „Kalėdoms sau pasidarys šventė“ ir leis sau atsinaujinti elektroninius prietaisus.
„Kiekvienais metais įvyksta vadinama „Atgal į mokyklą“ kampanija, kai mokiniams perkamos tiek mokslo priemonės, tiek telefonai, kartais planšetės. Šiais metais, pirmą kartą istorijoje, to nelabai buvo, gal net pavadinčiau tipiniu mėnesiu. Tas pats per „Juodąjį penktadienį“, kur didesnių pardavimų nelabai matėme“, – Eltai teigė G. Būtėnas.
Visgi, nors antrojo 2023 m. pusmečio metu matomas vartojimo sulėtėjimas ir kylą energetiniai kaštai, „Bitė Lietuva“ direktorius pamini, kad 100 mln. vertės investicijos į tinklo renovaciją nebus stabdomos. Jis pridūrė, kad dalis šių lėšų investuotos dar 2023 m., tokio paties dydžio dalis lieka 2024 m.
„Turime programą, kuri vadinasi „Naujos kartos tinklas“ per kurią investuojame apie 100 mln. eurų į kokybę. (...) Nuo pagrindų yra modernizuojamas radijo tinklas ir perdavimo tinklai, kas galutiniam klientui išsiverčia į paprastus dalykus – geresnę kokybę, geresnę sujungimo spartą“, – aiškino „Bitė Lietuva“ vadovas.
„Nepaisant sudėtingesnės ekonominės situacijos, neplanuojame investicijų stabdyti“, – pridūrė jis.
Taip pat G. Būtėnas pozityviai įvertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadas, kad „Litexpo“ vykdytų pirkimų, tarp jų ir „Telia Lietuva“ paslaugų pirkimo, skirto NATO viršūnių susitikimui. Anot jo, tokia išvada ir jos pasekmės turėtų paskatinti institucijas ženkliai gerinti tokių pirkimų kokybę.
„Džiaugiamės, kad Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino mūsų nuogąstavimus dėl viso proceso skaidrumo ir parodė, kad mes ne šiaip sau keliame bangas, kaip kažkokie nepatenkinti konkurentai“, – komentavo G. Būtėnas.
„Po šio įvykio, kuris turėjo tam tikrą rezonansą ir institucijose, pirkimai ir jų kokybė ateityje turėtų ženkliai pagerėti“, – pabrėžė jis.
– Kaip vertinate šiuos metus? „Bitė“ kelis kartus dalinosi su visuomene savo pasiekimais, ypač 5G aspektu. Galbūt galėtumėte išsiplėsti, papasakoti apie investicijas, kas buvo pasiekta?
– Mes turime tokią programą, kuri vadinasi „Naujos kartos tinklas“ per kurią investuojame apie 100 mln. eurų į kokybės gerinimą. Net nesakome, kad ten 5G ar 4G, nes faktiškai vykdome visą tinklo renovaciją. Nuo pagrindų yra modernizuojamas radijo tinklas ir perdavimo tinklai, kas galutiniam klientui išsiverčia į paprastus dalykus – geresnę kokybę, geresnę sujungimo spartą.
Žinoma, 5G – nauja technologija yra labai puiku, bet nepigu. Ir dažniausiai tie patys pirmi metai reikalauja daugiausiai investicijų, nes vykdoma didžiausia plėtra, kuri vėliau mažėja.
– Kiek resursų yra skiriama šiai plėtrai?
– 2024 m. bus skirta panašiai kiek šiais metais, kurie pasižymėjo rekordinėmis investicijomis. Anksčiau minėtus 100 mln. mes esame paskirstę per 3 metus ir didžioji dalis sukrenta 2023 m. ir 2024 m. Nepaisant sudėtingesnės ekonominės situacijos, neplanuojame investicijų stabdyti. Bet kitų metų kontekste ta situacija gali koreguotis.
– Kokie dar planai būtų specifiškai dėl 5G plėtros? Ar galbūt, kaip minėjote, nėra investuojama ir tai tapo dalimi bendro kokybės gerinimo?
– Šiais metais įvykdyta didelė 5G plėtra nereiškia, kad ji pasibaigia. Iš principo, kiekvienais metais tinklai yra išplečiami, pagerinama jų kokybę ir atsiranda naujas padengimas. Mūsų planas šiais metais buvo labiausiai klientams reikalingas tinklo dalis.
Kitais metais, naudodamiesi šių metų patirtimi, plėsimės toliau ir suteiksime tinklo prieigą didesniam kiekiui klientui. Šiandien sakome, kad mūsų 5G ryšiu gali naudotis 1,5 mln. Kitais metais planuojame, kad padengsime 2 mln. galimų klientų.
– Kalbant apie 5G tinklą, tai kai kurių visuomenės elementų kontraversiškai vertinama technologija. Ar tai privertė pergalvoti, kaip vykdoma plėtra?
– Matome, kad nemažai neigiamos komunikacijos buvo skleidžiama iš Rytų kaimynės, norint sustabdyti ekonominę plėtrą gerinant paslaugų kokybę ir sukurti aplinką, kuri daro šalį mažiau konkurencinga. Šį aspektą, be to, patvirtina Krašto apsaugos ministerija ir saugumo tarnybos. Taip pat buvo JAV ir daugumoje Europos šalių – nemažai baimių buvo mūsų Rytų kaimynės bandymas daryti įtaką ekonominei plėtrai.
Be to, šiame kontekste reikia įvertinti, kad nesame pažangiausi, o tokios šalys, kaip Pietų Korėja, turi pasistačiusios apie 240 tūkst. stočių 5G tinkle, kuris veikia nuo 2018 m. Pietų Korėjos sveikatos apsaugos sistema yra lyderiaujanti pasaulyje. Tuo labiau iš Skandinavijos šalių, kur pakankamai jautriai reaguojama į galimas įtakas visuomenės sveikatai, irgi nieko apie neigiamą poveikį nėra. Mokslininkai, bet kokiu atveju, dirba savo dirbą ir kažką jiems atradus, būsime pasiruošę reaguoti.
– Kai kuriose valstybėse ta propaganda paskatino ja tikinčius imtis kokių nors aktyvių veiksmų. Ypač atsižvelgiant į tai, kad tai buvo išorinių jėgų vykdoma agitacija, ar Lietuvoje kažkas tokio buvo?
– Galbūt matėme didesnį aktyvumą Latvijoje, kur vyko daugiau viešų akcijų. Vėlgi, tai buvo daugiausiai prieš karo Ukrainoje pradžią, tad greičiausiai buvo vykdoma išorinių ir suinteresuotų veikėjų.
Lietuvoje nuo savo veiklos pradžios gaudavome skundų dėl potencialaus poveikio. Be abejo reaguojame į juos ir dirbame su institucijomis, kurios turi įrangą pamatuoti spinduliuotei. Ir iki šiol, tik keliais proc. atvejų buvo viršijama spinduliuotė. Tada operatoriai tose vietose reguliuoja antenų poziciją ar sumažina galią. Bet dažnai matoma, kad daug mažesnė spinduliuotė, nei nustatytos ribos. Bet realiai aktyvaus pasipriešinimo neturėjome. Ir džiaugiamės, kad lietuviai – išsilavinusi tauta, nes dauguma pasipriešinimo kyla iš nežinojimo, baimės.
– Paminėjote, kad jūsų plėtrai poveikį gali turėti bendra ekonominė padėtis ir jos pokyčiai. Visgi, ir 2023 m. buvo susidurta su energetikos kainų pokyčiais ir infliaciniais procesais. Tad kokie metai, anot jūsų, buvo telekomunikacijų sektoriui?
– 2023 m. buvo neįprasti, tiek investicijų, tiek kaštų prasme. Ir didžiausia įtaka ir spaudimas buvo dėl elektros kainų. Žinoma, galima sakyti, kad jos stabilizavosi ir ženkliai sumažėjo nuo 2022 m., bet toli gražu nenukrito iki 2018–2019 m. lygio. Ir šiuos metus uždarysime su 94 Eur/MWh rinkos kaina, kai prieš 4–5 m. didesniems žaidėjams ji buvo apie 15–20 Eur/MWh. Tad elektros biudžetai pas visus operatorius padidėjo kartais.
Ir dabar matome pastarųjų savaičių kainų šuolius į viršų, bet labai tikimės, kad šiltuoju metų laiku tas pradės normalizuotis. Bet 2024 m. dar gali būti turbulentiniai, o normalizaciją matysime tik 2025 ar 2026 m.
Kita dalis iš makropokyčių. Pirmas pusmetis toks atrodė šviesesnis – žmonės pakankamai aktyviai pirko ir įrangą ir atsinaujino telefonus. Antras pusmetis atrodo yra su iššūkiais. Čia greičiausiai veikia makroekonominiai faktoriai – paskolų našta, išaugęs Euribor, kas pradėjo daryti įtaką žmonėms ir jų krepšeliui. Pirkėjai pradėjo labiau taupyti, nors neatrodo, kad ekonomika kol kas stotų, tad greičiausiai yra tam tikros socialinės ir verslo grupės, kurioms įtaka padaryta labiau.
Kiekvienais metais įvyksta vadinama „Atgal į mokyklą“ kampanija, kai mokiniams perkamos tiek mokslo priemonės, tiek telefonai, kartais planšetes. Šiais metais, pirmą kartą istorijoje, to nelabai buvo, gal net pavadinčiau tipiniu mėnesiu. Tas pats per „Juodąjį penktadienį“, kur didesnių pardavimų nelabai matėme.
Dabar tikimės, kad Kalėdoms lietuviai pasidarys sau šventę. Ir jau yra indikacijos, kad tam mažiau taupoma – pradėjo rinktis daugiau žmonių į prekybos centrus, jie aktyviau užeina į mūsų salonus, ten daug aktyviau perkasi.
– Šiais metais įvyko tyrimas, kuriame siekta išsiaiškinti, ar „Litexpo“ netinkamai vykdė viešuosius pirkimus rengiantis NATO viršūnių suvažiavimui. Ir žinoma, buvo išsiaiškinta, kad buvo nupirktos paslaugos nevykdant konkurso. Žinant, kad būtent „Bitė“ iškėlė klausimą dėl paslaugų pirkimo, kaip vertinate šią situaciją, tyrimo procesą ir teismo išvadas?
– Mes iš tikrųjų džiaugiamės, kad Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino mūsų nuogąstavimus dėl viso proceso skaidrumo ir parodė, kad mes ne šiaip sau keliame bangas, kaip kažkokie nepatenkinti konkurentai. Ir tikrai, perskaičius jos išvadas, nėra nei vieno punkto, kuriame būtų nurodyta, kad procesai atlikti, kaip turėjo būti, nors organizuojant tokio lygio renginius turi būti taikomi ypatingai aukšti skaidrumo standartai.
Ir šioje vietoje mes jaučiame, kad Lietuva tikrai galėjo geriau pasirodyti, ypač „Litexpo" ir mūsų oponentai, kurie galėjo dirbti profesionaliau. Ką mes matome iš teigiamos pusės – kad po šio įvykio, kuris turėjo tam tikrą rezonansą ir institucijose, pirkimai ir jų kokybė ateityje turėtų ženkliai pagerėti. Nes žmonės dabar mato, kad veikdami pagal blogąsias praktikas, bus pastebėti ir niekas jų už tai nepagirs. Aišku, lauksime papildomų išvadų.
– Kai buvo išsiaiškinta, kad „Litexpo“ vykdė pirkimus netinkamai, buvo kritikos siūlomiems baudos dydžiams. Kokia jūsų pozicija dėl jų pakankamumo?
– Aš manau, kad viena iš didžiausių bausmių yra viešumas, kuris šioje vietoje suveikė labai gerai. Aišku, galima pabandyti įvertinti per kažkokias finansines nuoskaudas, bet bent jau pokytis visuomenėje, manau, visai tenkinanti išeitis.
– Kalbant apie visuomeninius pokyčius. Seimo pavasario sesijos metu buvo pasiūlyta iniciatyva suregistruoti visus naujus išankstinio mokėjimo SIM kortelių vartotojus. Vyriausybė tokiam siūlymui pritarė, jam linkęs pritarti ir Seimas. Žinoma, jūs anksčiau pranešėte, kad iniciatyvą palaikote, bet kai kurie jūsų konkurentai teigia, kad tikslai užkardyti sukčiavimą taip nebūtų pasiekti. Kaip vertinate šią situaciją?
– Iš principo, šis procesas nėra nieko naujo, nes Azijos šalyse, tokiose kaip Malaizija, Indonezija, praktiškai visur didžioji dalis išankstinio mokėjimo kortelių yra registruojamos. Pas juos, ar tu susimoki už paslaugą iš anksto ar susimoki po, yra 100 proc. registracija ir be jos negali ryšio paslauga naudotis. Ir įvertinus kenkėjišką veiklą, sakoma, kad kažkiek tai daro įtaką.
Bet ši problema nėra visiškai nauja ir nėra juoda ir balta, ir iš vienos pusės yra argumentų, kad toks pokytis apsunkins veiklą. Ir mūsų konkurentų argumentai yra validūs, nes pokytis pakankamai didelis. Ir jis ne tik techninis, bet ir atspindintis tam tikrus pokyčius rinkoje.
Mes į tai žiūrime paprastai – jei atsiranda registracija, ji būtų kiek įmanoma draugiškesnė ir paprastesnė, kad žmogui nereiktų vaikščioti į kažkokias specifines vietas užsiregistruoti. Būtų galima daryti, kaip daroma Azijoje – su telefono aplikacija nusifotografuoji dokumentą, perduodi vaizdą ir per kažkurį laiką esi priregistruojamas. Ir priregistruoti reikia ne tik vietinius gyventojus, bet ir užsieniečius.
– Kritikuojant sistemą, anksčiau kelta problema, kaip ji paveiks pagyvenusius asmenis. Ypač, jeigu ji būtų vykdoma elektroniniu būdu, ar tai nesukeltų problemų vyresnio amžiaus žmonėms?
– Pagal dabar siūlomą įstatymo pakeitimą, tai liestų tik visiškai naujas korteles. Dažniausiai vyresnio amžiaus žmones turi korteles seniai, jiems pokyčio greičiausiai nelabai ir būtų.
– Kokios būtų jūsų prognozės dėl kitų metų? Jau paminėjote, kad žmonės linkę labiau taupyti, kad net tokios akcijos, kaip „Black Friday“ susilaukia mažiau intereso, nei anksčiau. Ar galbūt nuspėjamas kažkoks sulėtėjimas?
– Šiais metais iš tų tipinių telekomunikacijų paslaugų augimas buvo minimalus.
Didžiausias augimas buvo naujose paslaugose, kaip Go3, kur augome po 60 proc. tiek gautose pajamose, tiek klientų apimtyje. Ir tikimės, kad ir kitais metais tas tempas smarkiai nemažės ir turime puikaus turinio papildomo.
Taip pat smarkiai augo IoT („Internet of Things“, angl. „daiktų internetas“) – įrankis valdyti daiktų interneto įrenginius. Šioje vietoje esame labai stiprūs dėl vieno didžiausių mūsų regione projektų – ESO Išmaniųjų skaitiklių projekto. Ir greitu metu persiversime per 1 mln. skaitiklių, kurie gauna ryšį „Bitės“ tinklu Lietuvoje. Ši plėtra turėtų tęstis ir kitais metais.
Trečia dalis, kuri yra ypatingai svarbi yra IT paslaugos, kur šiais metais turime didžiulį augimą. Ir matome, kad verslams dabar labai įvairios sąlygos – vieniems mažėja galimybės, kiti sugeba kažkaip augti. Bet poreikis IT paslaugoms, tiek kovido periodu, tiek šiais metais nemažėjo, nemažės, o gal net augs ir kitais.
Pats pagrindinis dalykas, kurio mes tikimės – 5G ir 5G interneto namams augimas. Čia jau augome truputėlį geriau, negu planavome, bet po kol kas, kadangi tie metai nesibaigė, tikimės, kad ir ketvirtas ketvirtis bus neblogas.
– Jokios stagnacijos ar sulėtėjimo nesibaiminate?
– Augimo labai didžiulio neplanuojame. Galbūt net matome didesnes rizikas augimui. Bet tai labai priklausys nuo bendros situacijos Lietuvoje ir aišku partnerių, į kuriuos daugiausiai eksportuojame, tokių kaip Vokietija, Skandinavijos šalys.
– Kaip bendrai telekomunikacijų sektoriui matote netolimą ateitį? Ar irgi panašios prognozės, kad bus nedidelis augimas?
– Greičiausiai planuotume minimalų augimą, nes faktorių, sukurti kitų metų augimą, neturime labai daug.
Aišku, jeigu žiūrint 3–4 metus į priekį, tai yra tikėjimas dėl visos energetikos, kad Lietuva pasitvarkys apie 2025–2026 m. ir turėsime mažiau streso su energetika.
Taip pat tolimesnėje perspektyvoje, nuo 2027 m. galbūt, pradėsime matyti 6G, kaip standartą pasaulyje. Kol kas to dalis yra labai ribotai ir tik pati pradžia. Apie tai kalbėta dar nesenai buvusioje konferencijoje Dubajuje, kur vienas iš kritinių klausimų buvo kokiais dažniais bus vystomas 6G. Kol kas konsensuso nepriimta, bet sekančiame, kuris vyks po 3–4 metų, turėtų atsirasti aiškumas, kas tai bus, per technologija.
Bet žiūrint grubiai, iki 2030 m. džiaugsimės 5G, kuri yra geriausia technologija turima šiai dienai. Ir ji vystysis, kasmet atsiras naujų funkcionalumų.
