R. Butėnas Delfi pasakojo, kad baseinas viešbutyje įrengtas dar prieš 25 metus. Per tą laiką jis veikė su pertrūkiais, nes koją kišo koronaviruso pandemija, kitos priežastys.
Prieš pusantrų metų viešbutį valdančių įmonių struktūroje įvyko pokyčiai, taip pat užsimota atverti baseiną ir miesto svečiams. Tam reikalingas higienos leidimas, kurį išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
„Nusprendėme priimti daugiausia iki dešimties žmonių grupeles ir tam reikia higienos pažymėjimo. Viską išgražinome, restauravome, pastatėme naują pirtį, bet sulaukiame tik pastovaus kabinėjimosi“, – Delfi teigė verslininkas.
Jis prisiminė, kad pirmųjų tikrinimų metu NVSC specialistai išsakė pastabų dėl pertvarų tarp dušų.
„Pavyzdžiui, Vokietijoje, kur dirbu, tokių reikalavimų nėra, o čia pirmą kartą sužinojau, kad vyrų ir moterų dušo kabinose reikalingos pertvarėlės. Išsiaiškinome, kad gali būti ir užuolaidos. Jas įrengėme, bet atėjo tikrintoja ir pasakė, jog netinka“, – nurodė pašnekovas.
Anot verslininko, kito apsilankymo metu iš tikrintojos sulaukta pastabų dėl esą vizualiai negražiai atrodančių vamzdžių.
„Turime ir restoraną, tą kas mėnesį yra atliekami patikrinimai, pažymėjimuose įrašyta, jog vanduo yra vienas geriausių Lietuvoje. Jis švarus, geras, praeina pro valymo aparatus. Lankėsi ir Panevėžio, ir Kauno komisija, Viešbučių ir restoranų asociacija – visiems viskas tiko, bet atėjusi specialistė sakė, kad reikia pjauti vamzdžius“, – teigė verslininkas.
Pasak R. Butėno, tikrintojai taip pat paprašė pateikti vandenį į baseiną pumpuojančios pompos įsigijimo dokumentus – tai pašnekovas vertino kaip perteklinį reikalavimą.
„Sąskaitos neradome, nes ji pirkta jau prieš 25 metus. Nusiunčiau visus aprašymus apie pompą – ne, vis tiek netinka. Nors ji pumpuoja vandenį į baseiną, vanduo yra puikus. Nežinau, kodėl taip yra. Arba, pavyzdžiui, klausia, kodėl nėra gelbėjimosi rato, nors baseinas yra mažas. Vaikams esame pridėję vadinamųjų „bananų“, kuriais jie gali apsisukti ir plaukti. Sako: bet gelbėjimosi rato nėra. Mums gėda prieš klientus gelbėjimosi ratus siūlyti, bet pridėjome ir juos“, – teigė R. Butėnas.
Kasdien sulaukia užklausų dėl baseino atidarymo
Nors viešbučio svečiai gali naudotis ir baseinu, ir pirtimi, svečiams iš miesto šios pramogos lieka neprieinamos. O paklausa, anot verslininko, didelė – žmonės nuolat teiraujasi, kada baseinas bus atidarytas.
„Biržuose visiškai nėra nei pirčių, nei baseinų, o šeimos nori ateiti, mokyti vaikus plaukti. Kiekvieną dieną ateina užklausimai. Tiksliai nesame pasiskaičiavę, kiek prarandame, bet jei dešimties žmonių grupelei kaina siekia apie 50 eurų, skaičiuokime, kad už penkių valandų apsilankymą išeina jau 500 eurų“, – svarstė R.Butėnas.
Pašnekovas neslėpė apmaudo – esą nors ir daro, ko prašoma, institucijai vis tiek neįtinka.
„Nieko nesinori daryti, jau trūksta ir kantrybė. Restorano verslas ir taip yra žiauriai sunkus, yra visokių problemų, vagysčių, sudėtinga rasti darbuotojų. Trūkumus šaliname, bet vis kas nors užkliūva“, – teigė jis.
Institucija sako, kad trūkumai nepašalinti
NVSC komentare Delfi patvirtino, kad įmonė yra pateikusi paraišką gauti higienos pasą saunos ir baseino paslaugų veiklai.
„NVSC Panevėžio departamento Biržų skyrius atliko ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų įvertinimą veiklos vykdymo vietoje ir nustatė trūkumus, susijusius su patalpų įrengimo, įrangos dokumentacijos, informacinių ženklų neatitiktimi teisės aktų reikalavimams. Iš viso nustatyta 12 (…) trūkumų, apie kuriuos pareiškėjas informuotas raštu“, – teigiame komentare.
Įmonei pateikus raštą apie pažeidimų pašalinimą, NVSC Biržų skyrius atliko pakartotinį vertinimą, tačiau nustatyta, kad pašalinti ne visi trūkumai.
Įstaiga Delfi neatsakė, kokie trūkumai šiuo metu dar nėra pašalinti.
Be kita ko, NVSC atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nėra nustatyta, kurie reikalavimai yra esminiai, o kurie ne, tad veiklos vykdymo sąlygos turi atitikti visus nustatytus reikalavimus.
Delfi vėliau susisiekus su R. Butėnu, jis patvirtino iš NVSC sulaukęs rašto, kuriame priekaištai dėl vamzdžių ir užuolaidų jau neminimi.
„Liko tik neesminiai reikalavimai, pavyzdžiui, išversti informaciją iš vokiečių kalbos“, – nurodė verslininkas.
Problemos dėl pramogų parko
R. Butėnas – ne vienintelis institucijų darbu besiskundžiantis verslininkas. Saugomoje teritorijoje veikiančio Kirkilų pramogų parko vadovas M. Simėnas taip pat stebėjosi padidintu saugomų teritorijų prievaizdų dėmesiu.
„Organizavome Helovyno renginį Biržuose, turėjome tam Biržų rajono savivaldybės leidimą. Iš direkcijos jokių leidimų nereikėjo. Bet jie čia vaikščiojo, filmavo, sakė, kad negalime čia jo rengti. Nesuprantu, kodėl, jei mes turime leidimą iš savivaldybės“, – teigė M. Simėnas.
Pasak verslininko, tokia situacija jau tęsiasi penkerius metus.
„Čia jau prieita prie absurdų, direkcija sako, kad toje vietoje negali būti jokių kilnojamų pastatų – net šiltnamio. Tai tada sakau – važiuokime per visas sodybas ir griaukite šiltnamius. Sako: gal taip ir darysime“, – stebėjosi jis.
M. Simėnas teigė, kad nuoskaudų direkcijos dėl direkcijos veiksmų kyla, nes Kirkilų pramogų parkas yra lankytojų traukos objektas. Dėl to užsipildo ir viešbučiai, nes apsilanko daug svečių ir iš kitų miestų.
Tuo metu Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biržų regioninio parko patarėjas Kęstutis Baronas įsitikinęs, kad saugomoje teritorijoje tokie masiniai komerciniai renginiai negali vykti.
„Konfliktas vyksta jau ne pirmus metus. Mes jiems sakėme, kad jie turi susitvarkyti, numatyti, kiek žmonių eis, nes čia yra didžiulė masė. Pagal regioninio parko planavimo schemą tokie renginiai toje teritorijoje negali vykti. Ten ne rekreacinė zona“, – sakė K. Baronas.
Atkreipus dėmesį, kad savivaldybė renginiui išdavė leidimą, jis sakė, kad leidimų išdavimas turėtų būti derinamas su direkcijos atstovais.
„Niekas nesako, kad žmonės negali jose lankytis, lankymas negalimas tik rezervatuose. Bet verslininkai turėtų kreiptis į mus. Verslas vyksta, niekas nieko nežlugdo, mes nieko neuždarinėjame. bet reikia žiūrėti, ką leidžia įstatymas. Kirkilų pramogų parkas veikia toje vietoje net nesikreipdamas, ar gali toje teritorijoje vykdyti veiklą“, – nurodė jis.
Meras kalba apie asmeniškumus
Verslininkų skundus pakomentavo ir Biržų rajono meras Kęstutis Knizikevičius.
„Dėl R. Butėno – neatitikimai ten nėra dideli, bet NVSC patikrinimus vykdo vadovaudamiesi higienos normomis. Aišku, negerai, kad vyksta tokie dalykai ir baseinas negali atsidaryti. Jų veikla yra labai sveikintina, nes Biržuose jų iniciatyva vis atsiranda naujų pramogų, bet gal reikėtų prieš darant pasikonsultuoti su institucijomis, kad paskui nekiltų bėdų“, – Delfi sakė K. Knizikevičius.
Tuo metu konfliktą dėl Kirkilų pramogų parko jis vertino kaip „asmeniškumus“.
„Konfliktas dėl visų skirtingų reikalavimų tęsiasi jau ne pirmus metus. Ten galbūt yra ir asmeniškumų“, – sakė meras.
Jis taip pat pažymėjo, jog pagal galiojančią tvarką leidimus renginiams išduoda savivaldybė, tai ir buvo padaryta.
„Kiek teko domėtis, regioninis parkas vadovaujasi direkcijos patvirtinta tvarka, kad jei yra organizuojami masiniai komerciniai renginiai, tuomet yra privalomas regioninio parko lankytojo bilietas. Toje vietoje, mano nuomone, savivaldybė neprivalo vadovautis šiuo aprašymu. Kodėl verslininkas, organizuodamas renginį, turėtų eiti į regioninio parko direkciją, ir klausti, ar gali jį daryti, jeigu jie nežino, ar savivaldybė išduos leidimą?“, – svarstė meras.
